„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, bet dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą”
„Kiekvienas pagal savo bendrųjų dalykų suvokimo matą dirba sau, o pagal nesuvokimo matą dirba tam, kas žino ir suvokia daugiau“
"Geriausias vergas - tai tas, kuris galvoja, kad yra laisvas, nesuprasdamas, kad ta jo „laisvė“ tėra laisvės iliuzija. Toks vergas už viską labiausiai pasaulyje myli savo grandines ir nė už ką nenori jų atsisakyti."
"Iš pradžių tavęs nepastebi, vėliau juokiasi iš tavęs, o vėliau tu laimi" (Mahatma Gandi)
"Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės" (Dž.R.Lovelis)
Ateitis priklauso nuo pačių žmonių, t.y. nuo mūsų. "Jei nepakeisime judėjimo krypties, žadame atsidurti ten, link kur judame" - Rytų išmintis.
Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti. (B. Ferrero)
"Ir smulkus lietus, jeigu eina ilgai, sukelia potvynį"
"Ieškokite Tiesos, bet negarbinkite tų, kurie Ją atskleidžia" (Buda)
"Mes išmokome skraidyti danguje, kaip paukščiai. Mes išmokome plaukioti vandenyje, kaip žuvys. Mums teliko išmokti gyventi žemėje Žmoniškai." (Džordžas Bernardas Šo)
Tenka kartais susidurti su
prieštaravimais, tokiais kaip "aš gyvenu ramia sąžine, o jūs bandote
pudrinti man ir kitiems žmonėms smegenis savo pasakomis, tam kad juos
valdyti".
Sąžinės balsas — vienas iš "vidinių balsų", bet — tik vienas iš daugelio. Todėl asmuo,
gyvenantis pagal "vidinį balsą", kuriame jis neatskiria sąžinės balso
nuo viso kito, gali ir ne tai pasakyti.
Jei sumaišome sąvokas "vidinis balsas = sąžinė", tai galima gyliai
paskęsti žemiškajame pragare. Tokio paslėpto žmonijos programavimo, — lemiančio
blogėjančią žmonijos padėtį, keliant į sąžinės rangą kažką kitką, — pavyzdį
davė „humoristas"-šaipytojas Žvaneckij, tikriausiai net nesuprasdamas to ką pasakė
esmės: "Sąžinė Biblijos ribose,
Biblija žinojimo ribose"O
kadangi žinios ir jų taikymas sąlygotas dorovės lygiu (nagrinėjamame kontekste
„sąžine"), tai Žvaneckij savo aforizmu apibrėžė spiralės formos žmonių
degradavimo kelią, po biblijinės kultūros spaudimu [1].
Vis dėlto, asmenybės psichikoje sąžinės
balsas atskiriamas nuo visų kitų vidinių balsų: sąžinė – įvertinant gyvenimo
įvykių tėkmės tempą –verčia žmogų
daryti kažką, arba atsisakyti kažkokių tai tam tikrų ketinimų arba siūlomų jam
veiksmų. Tuo pačiu sąžinė užkabina Gėrio ir Blogio problematiką, ir visais
atvejais jos pozicija nesikeičia. Sąžinė nesiremia individo įsivaizdavimais
apie kokių tai veiksmų naudą ir pelną tam individui, jo artimiesiems ir pan.,
ir tai skiria ją nuo kitų vidinių balsų, nes sąžinė apeliuojatiesiogiai Tiesai-Tikrovei kaip po tokiai – kaip
pažymėjo V.Dal: sąžinė – prigimtinė tiesa,
įvairiame išsivystymo laipsnyje.
Sąžinė, atsižvelgiant į įvykių srautą, įspėja mus, užbėgant už akių, ir tame
yra jos skirtumas nuo gėdos jausmo (sarmatos): gėda darosi po to, kai žmogus pasirodė kurčias sąžinės balsui, arba
ignoravo jos nuomonę.
Galimas ir kitoks atvejis, kai individo sąžinė prislėgta, bet gėdos jausmas dar
gyvas, ir šiuo atveju po nedorų poelgių nesąžiningam(besąžiniškam)
individui darosi gėda.
Viena iš žodžio "gėda" (rus. «стыд», «студ») reikšmių V.Dal’io žodyne
apibrėžiama taip:
"Gėda (...) – vidinis sąmonės SMERKTINUMOpojūtis (išskirta mumis cituojant), savęs pasmerkimas, sąžinės graužimas
ir nuolankumas, gailėjimasis, išpažintis prieš sąžinę".
Tarp minėtų ten pat patarlių ir liaudies priežodžių yra ir tokia:
"Svetima gėda — juokas, o savo — mirtis."
Iš tiesų, daugeliui individų gėdos jausmas yra baisiau už mirtį, todėl, nepakeliant
gėdos jausmo, jie pasirenka mirtį ir nusižudo, su nepagrįsta viltimi išvengti
gėdos jausmo po mirties, net tose kultūrose, kur tikėjimas pažada nesibaigiantį
pragarą kaip bausmę už savižudybę. Gėdos jausmą jie įsivaizduoja daugiau nepakenčiamu
nei pragarą.
Apibendrinant, galime sujungti tai, kas buvo pasakyta aukščiau apie sąžinę ir
gėdos jausmą.
Funkcinis sąžinės tikslas asmens psichikoje — sąmonės ir nesąmoningų psichikos lygių dialoge,
perspėti individą (užbėgant už akių), kad tie ar anie jo ketinimai ir išeinanti
iš jų veikla (tame tarpe ir sutikimas su kitų individų tam tikrais veiksmais ir
nuomonėmis) — nuodėmingi (pražūtingi).
Gėdos jausmas praneša tą patį ką ir sąžinė, bet jau po individo atliktų nedorų poelgių,
t.y. jau po to, kai jis ignoravo sąžinės įspėjimą, arba po to, kai individas pasiekė
tokios būsenos, kai "sąžinė miega" ir netrukdo jam "gyventi".
Sąžinė ir gėdos jausmas (sarmata) — tai dvi priemonės, kurios leidžia individui
tapti Žmogumi.
Jei nuslopinti sąžinę ir gėdos jausmą, —
gaunasi panašus į žmogų padaras, nepajėgiantis tapti
žmogumi, kol gėda ir sąžinė vėl prabus.
Juk šimtmečiais buvo
auginamos kanapės ir tai buvo labai naudinga, vadinamąja "technine kultūra",
bet atėjo XX amžius ir daugeliui nepasiekusių žmogaus būsenos subjektų prireikė
nuo jos ne aliejaus ir pakulų, bet kvaišalų (nuo žodžio kvaišas)... Etanolis (etilo
spiritas, alkoholis) — vienas ekologiškiausių (labiausiai aplinką tausojančių)
kuro rūšių, be to gaminamas biologiniu pagrindu iš maistinių ir žemės ūkio atliekų,
bet pabandykite perkelti autotransportą ant spirito.
PANAŠŪS ĮRAŠAI:
LT RU
2024 | 