Tam, kad uždaryti nestabilumo žiedą aplink Izraelį ir šiame regione sukelti karą, anglosaksams trūksta vieno elemento. Šis elementas - Sirija.
(N.Starikov)

Pasaulyje egzistuoja absoliutūs dalykai. Tokie dalykai, kurie minimaliai skiriasi vienas nuo kito ir nuo tų idėjų ar funkcijų, kurioms jie atstovauja ar kurias jie įgyvendina, ir tokiu būdu šie dalykai virsta simboliais ar net stabais. Neseniai toks dalykas atvažiavo į mūsų miestą, kad pakalbėtų apie politiką ir pasvarstytų apie ateitį. Kalbu apie Zbignevą Bžezinskį. Šis žmogus tiek suaugo su savo amatu, kad kartais net nežinai – prieš tave senas lenkas stovi ar tau dabar visi pasaulio užkulisiai šypsosi. Ne žmogus, o kostiumuota lėktuvnešių eskadra.

Sekant naujienas ir įvykius, labai lengva prarasti orientaciją. Pražiopsoti tą nematomą giją, kuri neregimai sieja praeitį ir ateitį, plonyčiu punktyru praeidama per dabartį. Šiuolaikiniame pasaulyje, kurį sudaro vien naujienos, lengva nepastebėti svarbiausio ir susipainioti antraeiliuose dalykuose. Tačiau atidėkime į šalį smulkmenas, kad ir kokios reikšmingos jos mums dabar atrodytų. Pakalbėkime apie svarbiausią.

Baisiai nemalonus dalykas – pinigai. Kodėl? Ogi todėl, kad jie reikalingi visiems. Ir kovotojams už laisvę, ir žmogaus teisių gynėjams, ir žurnalistams. Ir netgi teisėjams bei advokatams. Šis liūdnas faktas griauna idiliją. Kartais pasižiūri per televizorių rimtą politologą ar gerai besimaitinantį kovotoją už mūsų teises. Kalba jis gerai, įtikinamai. Demaskuoja viską, kas blogai, karštai giria viską, kas gerai. O galvoje išdavikiškas klausimas iškyla: o iš ko šitas garbusis žmogus pinigus gauna? Ar ne banali būtinybė gauti tuos niekingus piniginius ženklus lemia jo patosą ir demaskavimo įkarštį? Ir iškart nublanksta kovotojo aureolė, pradingsta nimbas virš jo galvos.