Tai vienos laidos iškarpa, (specialiai ne talpinome jos čia, nes esmė ne joje - red.adm.) kurioje buvo diskutuojama homoseksualų klausimu. Pamačiau, kad laidos dalyviai diskutavo paviršutiniškai ir kalbėdami tik apie pačią homoseksualių žmonių grupę, taip diskredituodami tokio tipo diskusijas, dažnai nusileidžiant iki keiksmažodžių. Mano nuomone, tokia diskusijų forma yra homoseksualumo propagandos priešininkų diskreditavimas. Homoseksualai gali laimėti viešąją nuomonę vien dėl to, kad eterio metu elgiasi racionaliau ir protingiau. Tuo tarpu Uoka ir Gražulis naudosis suteikta galimybe reklamuotis ir nesuvoks  savo elgesio pasekmių.

Kodėl visuomenei peršamos homoseksualių žmonių problemos? Ar mums tai rūpi? Man asmeniškai ne, bet man rūpi visuomenės likimas. Kodėl stengiamasi įleisti šį Trojos arklį į mūsų visuomenę? Kodėl jie negali sau ramiai gyventi kaip gyvena paprasti žmonės?

Homoseksualus atstovaujančios institucijos ir asmenys turi paramos šaltinius. Nebūtinai jiems turi rūpėti homoseksualų likimas, tai gali būti ir galimybės geriau gyventi pasinaudojant papildomais finansiniais šaltiniais. Bet už viso to turi būti kur kas didesnės jėgos, turinčios savo ilgalaikius tikslus ir stategiją.

1. Gimstamumo mažinimas. Propaguojant homoseksualumą vaikams ir jaunimui kaip natūralų gyvenimo būdą neišvengiamai mažės heteroseksualių asmenų skaičius. Taigi mažės normalių šeimų skaičius ir gimstamumas, kuris galėtų būti išreiškiamas kaip fertilizacijos koeficientas vienai moteriai.

2. Visuomenės kiršinimas ir kontrolė. Naudojant šią kortą galima skaldyti visuomenę iš vidaus. Visuomenė pamiršta svarbias problemas ir vyksta diskusijos mažiau svarbiais dalykais. Tai palengvina užduotis visuomenės užvaldymui, kadangi visuomenės dėmesys nukreipiamas į kaulą. Žiniasklaida tuo pasirūpins. Susiformavus galingoms organizacijoms jos gali tapti ir globalistus atstovaujančiomis struktūromis valdžioje.

3.  Minčių kontrolė. Tai psichologinio karo, nukreipto prieš visuomenę, dalis. Skaldant visuomenę iš vidaus atskiros jos dalys kovoja viena su kita, sirgdamos neapykanta. Ten, kur vyrauja destrukcinės jėgos, mažėja vietos subalansuotam elgesiui. Mažėja galimybės visuomenei užsiiminėti tikrųjų problemų sprendimu, mažėja teigiamo mąstymo, mažėja kūrybingumo. Tai tarsi vėžys ligonio kūne. Mūsų dabartinė realybė yra mūsų tėvų ir senelių mąstymo ir valios sukurta. Viskas, ką mūsų civilizacija sukurs ateity, bus nulemta mūsų dabartinio mąstymo. Todėl jiems būtina šį mąstymo kursą pakreipti tam tikru keliu, destrukcijos keliu.

Taip pat skaityk:  Pederastai, lesbietės ir homoseksualizmas