Istorijoje esama faktų, kuriuos žino praktiškai kiekvienas. Esama istorinių personažų, kurie pažįstami kiekvienam mokiniui. Tačiau paklausk ko nors apie tokį žinomą žmogų ar faktą, nukrypdamas šiek tiek į šalį, ir niekas tau nieko nebeatsakys. Štai nenuginčijamas faktas: Prancūzijos istorijoje monarchai valdžią paveldėdavo vienas iš kito. Labai ilgai tuos monarchus vadino Liudvikais. Vardas nesikeitė, keitėsi tik karaliaus eilės numeris. Žymiausiu Liudviku (ir apskritai žymiausiu prancūzų karaliumi) buvo Liudvikas XIV. Jis ir yra tasai „karalius saulė", kuris pastatė Versalį. Būtent jį Diuma aprašė savo romanuose, uždėjęs jo broliui dvyniui geležinę kaukę. Šitą karalių, dar berniuką, gynė nuo kardinolo Mazarinio intrigų d’Artanjanas ir trys muškietininkai. O prieš tai nuo kito kardinolo – Rišeljė – jie gynė šio Liudviko motiną, karalienę Oną Austrijietę.

Kalbant šiuolaikinę šou verslo kalba, Liudvikas XIV buvo ir tebelieka labiausiai išreklamuotas prancūzų monarchas. Apie jį rašo knygas ir suka filmus, kuria laidas apie jo meilužes favorites. Tuo tarpu realus „karaliaus-saulės" gyvenimas buvo toks neįtikėtinas, kad Diuma siužetas, lyginant su juo – tai tik prėskas ir nuobodus pasakojimas. Ir štai apie šitą paslaptingiausią ir nuostabiausią jo gyvenimo pusę romanistai ir istorikai tyli kaip žuvys.

Užtat ekskursijų vadovai labai daug pasakoja apie karalių turistams. Visiems, kurie atvažiuoja į puikųjį Versalį ir gražuolį Paryžių. Ką jie kalba? Karalius maudėsi prabangoje ir kariavo grobiamuosius karus. Nors tai jo niekaip necharakterizuoja, kadangi kariavo tais laikais visi ir visi bent truputėlį stengėsi išsimaudyti prabangoje. Labiau apsiskaitę ir protingesni ekskursijų vadovai būtinai papasakos, kad Liudvikas XIV valdė labai ilgai – daugiau kaip 70 metų. Taip kad netgi draugo Stalino valdymas, lyginant su šiuo karaliavimu, buvo paprastas trumpo metražo filmukas. Gavosi taip, kad keitėsi žmonių kartos, vaikai tapdavo tėvais, gimdavo anūkai, o karalius vis buvo ir buvo, tartum amžinas ir nepakeičiamas valdžios simbolis. Galime prisiminti jo sparnuotą aforizmą: „Valstybė – tai aš".

O štai dabar jums klausimas, gerbiami skaitytojai. Kas Liudvikui XIV buvo soste jį pakeitęs Liudvikas XV? Kokie giminiški santykiai siejo „karalių saulę" su jo įpėdiniu? Šitą klausimą uždavinėjau daug kam. Teisingai neatsakė niekas. Nors, atrodytų, kas gali būti paprasčiau? Mes visi juk žinome šitą karalių, žinome Versalį, bendrais bruožais žinome Prancūzijos istoriją. Įprastas atsakymas – sūnus. Tie, kas supranta, kad klausimas su kliautimi, mėgina užčiuopti teisingą kryptį ir atsako – anūkas. Neteisingai. Tada paprastai sako „sūnėnas". Vėl neteisingai. Tada paskutinis bandymas atsakyti – neturėjo jokių giminiškų saitų. Ir vėl klaida. Po Liudviko XIV, politiko, kuris sukūrė galingiausią valstybę, valstybės veikėjo, valdžiusio šalį 72 metus, sostą paveldėjo jo proanūkis. Ir tai tuomet, kai „karalius saulė" nesiskundė palikuonių trūkumu. Ir jo vaikai turėjo vaikų. Tačiau sostą užėmė proanūkis. Kurgi jie visi pradingo? Kodėl niekas nesusimąsto apie tokių keistų įvykių priežastis?

Skaityti toliau 

versijos.com