Michail Bulgakov
Михаил
Афанасьевич Булгаков
„Meistras ir Margarita" — vienas
įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Po autoriaus mirties pragulėjęs
stalčiuje dvidešimt šešerius metus, Michailo Bulgakovo (1891-1940 m.) romanas,
pagaliau išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, teatralizuojamas,
ekranizuojamas.
Struktūriniu požiūriu „Meistras ir Margarita" yra
dviejų romanų derinys, kur pirmasis — pasakojimas apie klastingo Šėtono
apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrasis — nežinomo literato rašomas
romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema — apie Jėzaus Kristaus ir
Pontijaus Pilato konfliktą, tapomą itin realiai ir vaizdingai. Beje, žaismingai
šiame romane atrodo kelių stilių dermė: šėtoniškas groteskas, biblijinė etika
ir niūri satyra. O visoje šioje fantasmagorijoje subtiliai skleidžiasi
keistoka, jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė.
Apie romaną iš VSK pozicijos: "Meistras ir Margarita": Himnas demonizmui? Arba nesavanaudiško
tikėjimo Evangelija". Nejaugi Michailas Bulgakovas nuo
1929 iki 1940 m. iki pat savo mirties 11
metų vis pasverdavo kiekvieną romano teksto žodį tik tam, kad praėjus beveik
pusei amžiaus po jo mirties, namo laiptinė su butu, kuriame jis „apgyvendino" Volandą, taptų
jaunimo maldininkystės vieta, svajojančio apie tai, kad kiekvieno iš jų būtis pasiverstų
ištisiniu nerūpestingumo balu pas Šėtoną esant gyviems, ir dovanota ramybė po
mirties? ar taptų jaunimo maldininkystės
vieta, matančio meistro ir Margaritos meilės idealą aistringame ir akinančiame atsidavime
vienas kitam, paklūstant Volandui? Romanas "Meistras ir
Margarita" – tai ne apreiškimas grožinės literatūros kūrinio pavidale, ir
ne tuščias prasimanymas, pateikiamas kaip apreiškimas. Romanas "Meistras
ir Margarita" – tai rusų pasaulėžiūros žmogaus teologija, ieškančio tiesą-tikrovę
(правду-истину) su nesavanaudišku tikėjimu,
pasitikėjimu ir patikėjimu Dievui savo gyvenimo, ir pomirtinės būties; teologija,
išreikšta alegoriškoje-posakio formoje. Tai tikroji Rusiškos kultūros XXa. teologija, daugumoje nulėmusi tolimesnę Rusijos civilizacijos ir viso likusio pasaulio
žmonijos lemtį. Tačiau nėra prievartos pasirenkant
tikėjimą ir religiją, kurią kiekvienas žmogus sąmoningai ir nesąmoningai sukuria
pasirinkto tikėjimo pagrindu, parodančio jo tikrąjį dorovingumą.
Romano "Meistras ir Margarita" potekstės traktavimas.
Skaityti knygą (PDF-1,9
MB)
|