Ši istorija-atvaizdas pateikiama tam, kad geriau suprasti lupikavimo (palūkanavimo) reiškinį ir jo įtaką visuomenės socialinei struktūrai, kurioje atsiranda žmonės, priimantys šią idėją ir taikantys ją praktikoje.

Tarkime, mes esame kaimynai, mes gyvename viename kaime, mūsų tarpusavio santykiai bendruomeniniai, kur kiekvienas rūpinasi kito gerove, nes tai yra naudinga (pelninga) visiems.

Kodėl?

Pavyzdžiui, mano žemėje dėl kažkokių tai priežasčių neužderėjo kviečiai.
Aš einu pas jus, kaip pas bendruomenininką, ir prašau pagalbos, sakydamas: gal galėtumėte man duoti kelis maišus grūdų maistui ir sėjai?
Jūs suteikiate man netgi ne du, o trys maišus, ir dar siūlote padėti su sodinimu, o skolos grąžinimą atidedate iki man patogaus laiko.
Natūralu, jog aš esu labai patenkintas tokiu elgesiu mano atžvilgiu ir, kaip normalus žmogus, pasistengsiu  grąžinti viską kuo greičiau, o taip pat, esant kiekvienai patogiai progai, stengsiuos visais įmanomais būdais padėti jums ir jūsų artimiesiems .

Šioje santykių sistemoje (bendruomenėje), man naudinga (APSIMOKA) kad jūs būtumėte TURTINGAS žmogus ir kad jūsų gerovė ir gyvenimas klestėtų, nes šiuo atveju, jei man atsitiks kokia bėda ar sunkumai, aš visada galiu tikėtis jūsų pagalbos.

Kadangi aš žinau, kad tu esi mano bendruomenininkas, ir visada ateisi man į pagalbą, tuomet ir aš visada pasiryžęs pasidalinti su tavimi viskuo, kas tau reikalinga ir tiesiog padėti tau tavo užsimojimuose, kurie atneš tau pelną. Nes man apsimoka rūpintis vienu iš ramsčiu, užtikrinančiu mano gerovę ir stabilumą.

Taip pat ir tu mano atžvilgiu.
Tau naudinga (apsimoka) jei aš esu turtingas ir sėkmingas, nes, esant reikalui, aš visada su malonumu (nes tai man naudinga) padėsiu tau viskuo kuo tik galėsiu.

Pasirodo, kad mūsų santykiai yra abipusiai naudingi, mes palaikome vienas kitą ir dirbame abipusei gerovei.

Natūralu, kad, esant tokiam požiūriui į tarpusavio santykius, kelti vienas kito išnaudojimo klausimą tiesiog absurdiška.

Šitaip, bendruomenėse dar visai neseniai gyvendavo mūsų protėviai.

O dabar įsivaizduokime, kad aš iš kažkur gavau Talmudą, Torą (Senąjį Testamentą) ir perskaičiau ten  rekomendacijas kaip turėčiau "teisingai gyventi", duotos, nei daugiau nei mažiau, paties „Dievo"! "... iš svetimo gali imti [palūkanas] ...".

Pagaliau, "šventųjų raštų" dėka, aš supratau kaip reikia "teisingai" gyventi, ir nusprendžiau pradėti uždarbiauti duonai kasdieninei pagal pateiktas instrukcijas.

Atvykau į panašią, aukščiau aprašytą, bendruomenę, ir pradėjau vykdyti "teisuolišką (teisėtą), rekomenduojamą iš aukščiau" verslą.

Atsitinka pas jus bėda –  nederlius.
Jūs ateinate pas mane prašyti pagalbos, visiškai teisėtai, jūsų požiūriu, tikėdamiesi ją gauti, nes pagal bendruomenės principus, Jūs darote man naudingą pasiūlymą ir suteikiate man galimybę parodyti savo gerąsias savybes, dėl kurių Jūs gerbsite mane, ir busite laimingas bet kada paduoti man pagalbos ranką.

Lupikavimo mechanizmas yra paprastas. Mes visi jį  žinome.

Jūs prašote to, ko jums dabar labai reikia - du maišus kviečių skolon.
Bet dabar jau visai kitaip.
Man daugiau nerūpi mano geras vardas ir geri kaimyniniai santykiai, kaip PAGRINDINIS KAPITALAS.
"Neturėk 100 draugų, bet turėk 100 rublių" dabar yra mano šūkis, ir ką jūs dabar apie mane galvojate manęs nedomina (nebent dėl vaizdo apsimesiu padoriu, kad biznis sklandžiai eitu).
Nuo šiol tik materialusis turtas ir jokios didesnės nervų veiklos.
Aš suteiksiu jums grūdų, tačiau su sąlygą, kad sutartu laiku grąžinsite man ne du, bet TRIS maišus kviečių, bet jei negalėsite to padaryti sutartu laiku, tai aš už skolas atimsiu jūsų namą ir žemę.

Štai čia ir apsinuogina sunkiai pastebima pradžioje, bjauri lupikavimo (palūkanavimo) koncepcijos esmė.

Esmė yra tame, kad jeigu pas jus bus viskas gerai - jūs ne ateisite pas mane paskolos, ir aš negausiu jokio pelno.

Tai yra kai jums gerai – man blogai.
Ir atvirkščiai, kai jums blogai – man gerai.
Taigi, kad man VISADA būtų  gerai, jums, geriausiu man atveju, VISADA turi būti blogai.

Šiuo principu ir remsis visa mano tolimesnė veikla.

Kaip tai atrodys praktiškai?

Kaip žinoma, po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Jei aš noriu pelno ir turtų, negaliu laukti iš jūros geresnio oro t.y. sėdėti ir nieko neveikti. Turiu imti jautį už ragų ir kurti savo likimą savo rankomis.
Čia man iš tikrųjų reikia atlikti daug parengiamųjų darbelių ir išspręsti daug klausimų. Turiu veikti.

Pirma reikia padaryti taip, kad pas jus atsirastu problema, ir kad jūs aplamai ateitumėte pas mane.
Laukti kol pas jus bus nederlius per daug neapibrėžta, taip galima ir iš bado numirti.

Taigi viskuo reikia pasirūpinti pačiam. Taip sakant, padėti savo laimei.

Nusisamdome porą piktadarių, ir jie sudegina jūsų derlių, nuodija žolės lauką, suluošina arklį, laužo padargus, įrangą ir pastoviai krečia visokiausias šunybes.
Išlaidas šiems banditams aš vėliau iš jūsų išskaičiuosiu, įtraukiant jas į palūkanų procentą. Tai yra jūs patys sumokėsite savo skriaudikams.

Dabar man reikia, kad jūs, pasižiūrėdami į tokias mano sąlygas, nenueitumėte pas kitą bendruomenininką skolintis, kuris jums šiuos du maišus ir taip su malonumu paskolins, be jokių palūkanų. Tam piktadarių veikla turi pasiskleisti per visą bendruomenę. Arba, dar geriau, kokiomis nors intrigomis sukiršinti juos tarpusavyje ir su laiku atpratinti nuo pagalbos vieni kitiems, nuo vienas kito palaikymo, o pačią bendruomenės koncepciją pateikti kaip kažkas juokingo, kvailo, atgyvenusio, nepraktiško, ir nepaprastai primityvaus. "Kiekvienas žmogus – nepriklausoma, laisva asmenybė!", „žmogus žmogui vilkas" principų eskalavimas...  ir kai visi susipjaus, nuskurs, ir jums VISIEMS iš bet kurio šono taps visiškai chrenovai, man bus labai gerai ir pelningai kube.

Taigi, trys maišai už dyką rudenį – tai be abejo gerai, bet dar geriau būtų gauti visą namą su žeme, kuriuos užstatėte!
Tam mums reikia organizuoti viską taip, kad Jūs NEGALĖTUMĖTE įvykdyti savo įsipareigojimų, kad negalėtumėte man grąžinti savo skolos.
Čia taip pat negalima palikti visko savieigai.
Turime pakrutėti, nes - o jeigu netikėtai pavyks grąžinti?..
Įdarbiname tuos pačius piktadarius, ir vėl jie degina jūsų derlių, gadina gamybos priemones ir krečia kitas šunybes.

Kaip rezultatas, jūs negalite grąžinti skolos ir jūsų namas ir žemė tampa mano.

Čia man nepamaišytų gera apsauga, tam atvejui jei jus užplūs pagrįstas pasipiktinimas, ir jūs sumanysite man galvą praskelti už mano tokius darbelius.

Samdome karius (policininkus) (išlaidas jų išlaikymui padengs procentai iš jūsų triūso); rinkliavos rinkėjus; p-rezidentus vietoj žaibolaidžių ir „strėlių pervedimui"; metraštininkus (istorikus); psichologus; mokslininkus; šamanus; popus (kunigus); ideologus; politologus; ekonomistus ir kitus „intelektualus" tam, kad pateisinti tokią santvarką, kad galima būtų pateikti visą tai kaip natūralų, dėsningą, vienintelį įmanomą, istoriškai pagrįstą gyvenimo būdą (koncepciją). Taip pat samdome masmedijos pramogų ir pasilinksminimų („duonos ir žaidimų") specialistus; visokių putų, skudurų ir vatos ant galvos dizainerius-gamintojus; pop žvaigždes; klounus-humoristus; narkodilerius; teroristus; kilerius; ir panašų reikiamą personalą tolimesniam sėkmingam parazitavimui, o jums kad nebūtų nuobodu, ir kad neturėtumėte laiko (ir netgi noro) niekam kitam, išskyrus pagrindinės socialinės funkcijos –  savo kraujo tiekimo parazitams – tobulinimui.


Lupikavimas (palūkanavimas) – tai ne "Nori – imk, nenori – neimk",  – o tai „Nori, nenori, bet teks..."

Paklausa jau seniai nebegimdo pasiūlos. Viskas atvirkščiai.

Erzinantys, įkyrūs, lendantys pro visus galus ir vis labiau priimantys ultimatumo formą pasiūlymai, rodo kam būtent mes turime "pasirinkimo laisvę" nukreipti savo paklausą.

P.S. Atminkite, kai jūs imate pinigus už procentus, net grąžinęs skolas, - jūs maitinate parazitus ir savo budelius, bei parduodate savo vaikų laisvę ir ateitį...

Štai tokie pyragai su kačiukais.

Lietuviškas šaltinis: Žinok Tiesą