Laiko Dėsnis

     Viską, kas vyksta Visatoje, galima apibūdinti kaip virpesių procesą mikro ir makropasaulio ribose. Elektronai sukasi orbitomis aplink atomo branduolį, mėnulis –  aplink žemę, žemė ir planetos –  aplink saulę, galaktikos taip pat sukasi. Žmogaus gyvenimas paklūsta tam tikriems ritmams ir apibūdinamas kaip virpesių procesas. Galima teigti, kad Laikas  –  tai virpesių dažnių santykis, kai vienas virpesių laikomas etalonu. Todėl, kad daug kas žmogaus gyvenime priklauso nuo Saulės ritmų, laiko etalonu tapo Žemės apsisukimo aplink Saulę periodas –  metai, ir  apsisukimas aplink savo ašį –  diena.

    Jei pažvelgtume į žmogaus gyvenimą, kaip į tam tikrą virpesių procesą, pamatytume, kad iki 20 - 25 metų žmogus mokosi, ir visuomenės gyvenime aktyviai nedalyvauja; nuo 20 - 25 metų iki 50 metų žmogus yra labiausiai produktyvus visuomeninėje veikloje; po 50 metų dauguma žmonių pasineria į savo problemas ir vengia aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Taigi, labiausiai visuomeniškai svarbus žmogaus gyvenimo etapas tęsiasi  20 - 25 metus. Panašų dėsningumą galime įžvelgti, jei turėsime omenyje motinos amžių gimus pirmajam vaikui, t.y. 20 - 25 metai. Kadangi apvaisinimo metu vyksta keitimasis genetine informacija ir vaikas gimsta turėdamas naują genetinį kodą, galima teigti, kad kiekvienus 25-erius metus vyksta informacijos kaita biologiniame lygmenyje. Pavadinkime šį procesą Biologinio Laiko Dažniu. Globalaus istorinio proceso metu šis dažnis beveik nesikeitė ir liko pastovus.

    Žmogus –  vienintelė biologinė rūšis Žemėje, apdorojanti viską, ką duoda gamta, ir kurianti kažką nauja. Tokiu būdu, greta biosferos žmogus sukūrė technosferą, kurią nuolat keičia ir tobulina. Ypač didelę įtaką technosferos keitimo greičiui turi įstatymais paremtas lupikautojiškais paskolų procentas, verčiantis nuolat diegti naujas technologijas tam, kad būtų išmokamos skolos. Ar technosfera keičiasi periodiškai? Taip, periodiškumą nesunku įžvelgti nagrinėjant kokią nors žmonijos veiklos kryptį, pavyzdžiui transportą. Žmogus sukūrė vežimą, ir jis tarnavo tūkstančius metų be esminių konstrukcinių pakeitimų. Žmogus sukūrė karietą –  ji važinėjo tokia šimtus metų. Sukonstravo garvežį –  jo konstrukcija keitėsi kas dešimtį metų (garvežys, šilumvežis, elektrovežis, vienbėgis geležinkelis). Sukūrus automobilį ir lėktuvą, atnaujinimai vykdavo kas keletą metų ar kas metus. Matome, kad technologijų kaitos dažnis nuolat didėja. Jei kažkada jis buvo matuojamas tūkstantmečiais, šiandien jau matuojamas vienetais metų. Tačiau techninė informacija –  tai tik bendros žmonijos kultūros informacijos dalis, bendrąja prasme, kaitos dėsniui pavaldi visa kultūra, jei kultūrą suvokiame kaip negenetiškai sąlygotą informaciją. Pavadinkime šį informacijos negenetiniame lygmenyje atnaujinimo dažnį  Socialinio Laiko Dažniu.

Socialinio ir biologinio laiko dažnių santykis ir jų tarpusavio ryšys globaliame istoriniame procese yra vadinamas Laiko dėsniu.

    Pažvelkime, koks šių dažnių santykis. Anksčiau, prieš daugelį šimtų ar net tūkstančių metų, biologinio laiko dažnis buvo aukštesnis už socialinio laiko dažnį. Antroje 20 amžiaus pusėje situacija ženkliai pasikeitė. Dabar  socialinio laiko dažniai pranoksta biologinio laiko dažnius. Pirmoje 20 amžiaus pusėje (1900 - 1950 m.) visuomeniniame gyvenime įvyko reiškinys, technikoje vadinamas rezonansu.

 Rezonanso reiškinys:

    Bet kokia sistema, net ramybės būsenoje, turi tam tikrą jai būdingą virpesių dažnį. Jei tokia sistema yra veikiama prievartinės jėgos, turinčios tokį patį arba panašų virpesių dažnį, įvyks rezonansas –  staigus virpesių amplitudės padidėjimas. Rezonanso reiškiniai gali negrįžtamai sugriauti įvairias mechanines sistemas, pavyzdžiui, neteisingai suprojektuotus tiltus. 1905 metais, jojant raitelių pulkui, sugriuvo Egipto tiltas Sankt-Peterburge, 1940 metais sugriuvo Takomos tiltas JAV. Tam, kad išvengti tokios žalos, yra taisyklės, įpareigojančios kareivius žengti per tiltus neritmingu, „išbarstytu" žingsniu.

    Žmonijai pavyko išgyventi šiame laiko tarpe dėl to, kad šis periodas nebuvo reikšmingai ilgas istorinio proceso atžvilgiu, o žemės gyventojų  skaičius tuomet nebuvo kritinis, nors vyko daug revoliucijų ir karų. Biblija šį laiko tarpą vadina Apokalipse.

    Dabar vieno žmogaus ir vienos kartos gyvenime vyksta daugkartinės visuomeninės permainos (visuomenės informacinės būklės kaita). Žmonių požiūris į tai, kas vyksta, taip pat keičiasi, dėl to nuo antros 20 amžiaus pusės vyksta socialinio elgesio logikos kaita. Iki socialinio elgesio logikos kaitos periodo žmogus gimdavo, gaudavo tam tikrą informaciją (čia –  Dievas, čia Karalius, o čia Bažnyčia) ir šią informaciją be pakitimų turėdavo iki pat mirties. Tas, kas gyvenimo pradžioje būdavo įšventinamas į tam tikras žinias, galėdavo pasiturinčiai gyventi visą gyvenimą, būdamas tų žinių monopolistu. Tie, kas įšventinimo negaudavo –  ardavo žemę.  Dabar tokie įšventinimai neteko prasmės dėl vis didėjančių socialinio laiko dažnių.

  Technologijų vystimosi greitį galime iliustruoti pasitelkę futurologo Dave Evans (kompanija Cisco) 2009 metų pabaigos informaciją:

·         Šiandien žinome 5% to, ką žinosime po 50 metų. Kitaip tariant, 95%  žinių, prieinamų žmoniems 2060 metais, bus ateinančių 50-ties metų atradimų rezultatas.

·         Per artimiausius du metus informacijos kiekis pasaulyje kasmet didės 6 kartus, o korporatyvinių duomenų kiekis –  50 kartų.

·         Dviejų ateinančių metų bėgyje informacijos kiekis Pasauliniame Tinkle padvigubės kas 11 valandų.

·         Apie 2015 metus žmonija kasmet sukurs informacijos kiekį, kuris 92,5 milijono kartų viršys JAV kongreso bibliotekos (didžiausios pasaulyje informacijos saugyklos) informacijos kiekį.

Pasikeitus socialinio elgesio logikai, žmogus arba įgyja naujas žinias, peržiūri ir keičia savo stereotipus, arba atsiduria istorijos šiukšlyne. Tam, kad prisitaikytų, žmogus privalo nenutrūkstamai, gyvenimo bėgyje įvaldyti naujas žinias, o tam reika mokėti savarankiškai mokytis. Reikia kurti naujų žinių įsisavinimo metodus.

Knowledge is power– žinios yra jėga

Valdantis informaciją valdo pasaulį

Pagrindinis žmonijos pavergimo principas pagrįstas žinių monopolijos naudojimu. Kai nedidelė žmonių grupė socialinės piramidės viršuje yra visos žmonijos žinių gelmės valdytoja, kuo labiau artėjame prie piramidės pagrindo, tuo mažiau žinių atitenka žmonėms. Iš esmės, galime kalbėti apie dvi piramides – viena, valdžios piramidė, su viršūne, nukreipta į viršų; kita, žinių piramidė, su viršūne, nukreipta į apačią. Laiko dėsnis griauna šią piramidžių sistemą. Šiuolaikiniam vergvaldžiui, darbuotojų šeimininkui, reikia nuolat suteikti savo vergams naujas žinias, tam, kad vergai geriau dirbtų ir uždirbtų pelną. Bet, jeigu vergai žinos vis daugiau ir daugiau, jie nebebus vergais.

„Kiekvienas pagal savo bendrųjų dalykų supratimo saiką dirba sau, o pagal nesupratimo saiką dirba tam, kas supranta daugiau"

„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, o dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą"   (Kozma Prutkov)

Apie Laiko dėsnio supratimą ir šiuolaikinių vergvaldžių bejėgiškumą prieš šį dėsnį savo genialioje poemoje „Ruslanas ir Liudmila" atvirai rašė A.Puškinas:

Он звёзды сводит с небосклона,

Он свистнет — задрожит луна;

Но против ВРЕМЕНИ ЗАКОНА

Его наука не сильна.

Žvaigždes jis gali užgesinti,

Sušvilps –  mėnulis sudrebės;

Bet LAIKO TĖKMĘ suvaldyti

Jo mokslas galios neturės.

www.zakonvremeni.ru

Išvertė Vladimiras