Mūsų
šiandieninis gyvenimas yra toks, kad visi mes pastoviai patiriame
negatyvias emocijas, dėl jų tuščiai iššvaistome begalę savo energijos ir
tai padaryta specialiai, kad negalėtume priešintis Sistemai. Žmogaus gyvybinė energija žinoma nuo žilos senovės. Indijoje ją
vadina prana, Kinijoje – či, Vakaruose – bioenergija. Visa tai tik
skirtingi pavadinimai, o energija – viena ir ta pati. Ir ji, be
abejonės, egzistuoja. Mes negalime matyti pačios energijos (kas nors
matė elektrą?), bet galime stebėti jos darbo rezultatus. Kiekvieną dieną kažką darydami, mes eikvojame energiją. Energija ir
žmogaus sąmonė yra susijusios. Jeigu išeikvojame pernelyg daug
energijos, sąmonė slopsta, degraduoja, nusileidžia iki gyvūno lygio:
intelektas mažėja, moralė degraduoja, valios jėga nusilpsta. Apie tai
puikiai žino mūsų nesutaikomas priešas, kurį galima pavadinti kad ir ta
pačia "Pasauline vyriausybe”. Ji visiškai sąmoningai manipuliuoja mumis,
versdama eikvoti kiek galima daugiau energijos. Juk silpnais žmonėmis
paprasčiau manipuliuoti, jų elgesys iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo
gyvūnų bandos elgesio. "Pasaulinės vyriausybės” uždavinys – priversti
mus eikvoti savo energiją tuščiai, dėl to ji nuolat užverčia mus
beprasmiškais darbais, tuščiais ginčais, lokaliniais karais, prastos
kokybės maistu ir pramogomis bei kitokiais gyvuliškais "džiaugsmais”. O protingų žmonių uždavinys – išsaugoti savo energiją, maksimaliai
sufokusuoti ją realiai svarbių problemų sprendimui, o ne tų, kurias mums
įperša mūsų priešai, dėka švietimo, reklamos ir žiniasklaidos. Tai pats
tikriausias karas – karas už mūsų biologinę energiją, už mūsų gyvybines
jėgas.
Energijos naikinimo metodai
Darbas Visuomenė sutvarkyta taip, kad realiai naudingą darbą, tarkim, maisto
produktus ir drabužius gamina tik 5-10% gyventojų, o likusieji užsiima
beprasmiška ir kenksminga veikla. Mes ištisą dieną sėdime nenuveikdami
nieko naudingo, o laikas ir energija nyksta. Pavaldiniai konfliktuoja su
vyresnybe, mes stengiamės padaryti karjerą ir pakenkti kolegoms, kad
nustumtume juos žemyn ir užimtume jų vietą. Mums nuolat grasinama
atleidimu ir mes to bijome. Visa tai išsiurbia energiją, o sąmonė
priartėja prie gyvūnų sąmonės. Viršininkai verčia mus daryti begalę kvailų ir beprasmiškų dalykų, o
tai mus erzina. Jeigu darbo nėra, mus verčia naikinti laiką – nieko
nedaryti arba imituoti audringą veiklą lygiai 8 valandas per parą. O dar
2-3 valandas mes važiuojame į darbą ir iš darbo, stovime kamščiuose,
stumdomės metro ir autobusuose. Susierzinam, nekenčiam vienas kito –
eikvojame energiją. Griežtai kalbant, darbas daugumai žmonių – tai vergystės forma. Jie
negali mesti darbo, nes be algos neišgyvens, juk jie nieko nemoka [daryti, kurti - red.past.] ir
nenori mokėti, išskyrus "audringos veiklos imitaciją”. Sąlygos
visuomenėje beveik neleidžia išgyventi nedirbant. Sukurti savo verslą
dauguma žmonių paprasčiausiai negali, be to, jiems aktyviai trukdo
valdžios organai. Belieka tapti savo viršininko vergu.
Verslas Kad įkurtume net nedidelį verslą, mus verčia eikvoti daugybę laiko,
pinigų ir energijos. Bet netgi jei mums pavyko įsteigti verslą – tai bus
tik jūsų problemų pradžia. Mus nuolat terorizuos banditai, konkurentai,
policija, mokesčių inspekcija, gaisrininkai ir visos kitos žinybos. Vietoje to, kad plėtotumėte verslą ir gerintumėte prekių ir paslaugų
kokybę, jūs eikvosite begalę energijos ir laiko taip vadinamai
"konkurencijai”. Iš esmės konkurencija yra ne kas kita, kaip džiunglių
įstatymas, kova už būvį pagal principą "Stipresnis praryja silpnesnį”.
Konkurentai vienas kitą išsekina. O situacija rinkoje tokia, kad išlošia
verslininkai sukčiai – tie, kuriems pavyksta apgauti žmones, parduodant
jiems prastos kokybės prekes už aukštos kokybės kainą. Sąžiningi
verslininkai neišlaiko konkurencijos ir bankrutuoja. Suprantama, jie
susierzinę, pilni neapykantos ir iššvaisto jūrą energijos. Dėl to mes negalime vystyti verslo, negalime daryti visko kokybiškai.
Mes paprasčiausiai neturime tam laiko. Mes gaminame šlamštą, pakabiname
ant jo gražią etiketę ir parduodame už didžiulius pinigus. Arba
bankrutuojame ir tampame vergais – dirbame dėdulei sukčiui, kuris
sugebėjo kažką išstumti iš rinkos, parduodamas gražų vienkartinį
šlamštą, pagamintą menkai apmokamų darbininkų Azijoje.
Maisto produktai Išplaunanti smegenis reklama ir žiniasklaida žmones verčia pirkti
brangų ir kenksmingą maistą. Pavyzdžiui, gazuoti gėrimai, kurie ne tik
mus nutukina dėl didelio cukraus kiekio, bet ir bukina. Jie paverčia
mūsų energiją šiltu vandenėliu, kurį nuliejame į klozetą. Mes perkame
šaltą gėrimą, išgeriame, sušildome ir išliejame. Tame nėra nė
menkiausios prasmės, vien žala kūnui. Dėl šilumos praradimo mes dažniau
sergame, daromės silpnesni fiziškai, o mūsų kūno masė nepaliaujamai
auga. Tas pats ir su kitais dažnai reklamuojamais produktais. Kaip
taisyklė, juose labai daug riebalų ir chemijos – maisto papildų,
dažiklių, konservantų. Ir visiškai nėra maistingų medžiagų. Nuo tokio
maisto sparčiai kvailėjame, degraduojame, eikvodami energiją tuščiai,
tik tam, kad virškintume šiukšles. O energijos, taip reikalingos
organizmui, tose šiukšlėse nėra nė lašo, ją galima rasti tik šviežiose
daržovėse, vaisiuose, kuriuos nusipirkti daugelis negali sau leisti.
Parduodami jie, nepaisant nulinės savikainos, už didelius pinigus ir tai
ne atsitiktinumas.
Alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai Alkoholis, ypatingai degtinė, kuriuo užverstos visos parduotuvės –
stiprus [legalizuotas] narkotikas. Žmonės kasdien regi šį narkotiką, o kadangi paprastų
žmonių valia silpna (smegenys praplautos - red.past.), jie negali nepirkti. Tas pats pasakytina apie
tabaką, kavą, arbatą, kakavą, cukrų ir kitus "silpnus”, bet kenksmingus
narkotikus. Visi jie smarkiai užteršia mūsų energetiką (organizmą) ir ją naikina. O dėka taip vadinamos "kovos su narkotikais”, žiniasklaida kasdien
žinių laidose reklamuoja tokius narkotikus kaip heroinas, ekstazi ir
panašiai. Žmonės kasdien apie tai skaito, dėl to anksčiau ar vėliau
jiems kyla noras pamėginti. Tokiu būdu paprastas žmogus eikvoja energiją
ir protiškai degraduoja. Suprantama, alkoholikai ir narkomanai dažnai
serga – ir tai yra jų energijos (organizmo) užteršimo bei praradimo rezultatas.
Medicina Medicina naudoja daugybę taip vadinamų vaistų, kurie trumpam laikui
nuslopina ligų simptomus, bet nepašalina ligų priežasčių. O visų ligų
priežastis – energijos išeikvojimas ir užteršimas. Visi vaistai turi
šalutinių poveikių ir praktiškai visi jie daro didelę žalą žmogaus
kūnui, sąmonei ir energijai. Dauguma vaistų padaro daugiau žalos negu
naudos. Kuo daugiau žmogus gydosi, tuo dažniau ir stipriau serga. Daug
vaistų, pavyzdžiui, nuskausminamieji, raminamieji, migdomieji – yra dar
ir narkotikai. Žmonės vartoja juos kasdien ir tai paverčia juos
gyvuliais, jei ne daržovėmis.
Mokymo įstaigos Jei darbas – vergovė suaugusiems, tai švietimo įstaigos – vergovė
vaikams. Valstybė sutvarkyta taip, kad išvengti prievartinio švietimo
negali praktiškai niekas. Kuo gi užsiima mūsų atžalos, pradedant vaikų
darželiu, baigiant universitetu? Kuo tik norite, bet ne mąstymo
sugebėjimų tobulinimu, ne talentų ugdymu ir netgi ne išsilavinimu.
Faktiškai visi tie jaunimo kalėjimai reikalingi tam, kad vaikai
netrukdytų tėvams vergauti. Vaikus verčia užsiimti beprasmiškais
dalykais, pagilinančiais jų tamsumą ir eikvojančiais jų energiją. Tai
kvaili žaidimai, sportas, tuščiažodžiavimas, kvailų vadovėlių ir
knygiūkščių skaitymas, zombiais verčiančių Disnėjaus filmukų žiūrėjimas,
buki ir žiaurūs kompiuteriniai žaidimai, bukinantys konstruktoriai,
tokie kaip "Lego” ir panašiai. Įgimti vaikų talentai tokiose sąlygose ne tik nesivysto, bet ir
aktyviai slopinami. Jeigu vaikas išsiskiria iš kitų savo sugebėjimais,
jo nekenčia tiek patys vaikai, tiek mokytojai. Be to, mokytojų
atlyginimai nedideli ir ten eina dirbti bukiausi ir agresyviausi žmonės,
su retomis išimtimis. Jie nesugeba nei verslu užsiimti, nei dirbti
sudėtingo darbo. Jie padaro bukais bei agresyviai ir auklėjamus vaikus. Tokiu būdu švietimo aparatas duoda užsiėmimą daugybei žmonių –
mokytojams ir auklėtojams, jų energija eikvojama pykčiui ir
susierzinimui ant vaikų, pasipiktinimui dėl mažo atlyginimo. Dėl to tie
žmonės sparčiai degraduoja, tampa gyvuliais, slopinančiais
silpnesniuosius – vaikus. O vaikai negali ugdyti savo talentų tokiose sąlygose, dėl to pavirsta pilkomis pelytėmis – besmegeniais varžteliais
satanistinėje valstybės sistemoje. Tokie jie ir reikalingi satanistams. O tėvai, suprantama, negali sutrukdyti savo vaikų pavertimui
zombiais, juk jie patys kažkada buvo vaikai ir perėjo šią kvailinimo
sistemą. Jie patys – zombiai, dėl to jų vaikai irgi pasmerkti tokiais
tapti. Šiandien daugelis tėvų yra savo pačių vaikų pagrindiniai priešai.
Idėjinė kova Per žiniasklaidą platinamos viena kitą neigiančios idėjos. Vieni
žmonės tampa vienų idėjų šalininkais, kiti – kitų. Šitaip skirtingos
gyventojų grupės supjudomos tarpusavyje, jos sekina viena kitos
energiją, įrodinėdamos, kad jų idėjos teisingesnės. Joms nebelieka
energijos ir laiko kovoti su satanistiniais valstybės organais ar siekti
teisingumo. Joms nebelieka laiko susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Ši kova vyksta tiek politikoje (komunistai - demokratai), tiek tautoje
(nacionalistai - antifašistai), tiek religijoje
(krikščionys - musulmonai - materialistai-ateistai), tiek dėl turto
(turtingi - vargšai), tiek daugybėje kitų sričių. Vyrai kovoja su
moterimis, socialistai su kapitalistais, žydai su antisemitais ir
panašiai. Vykstant šiai kovai, prarandame begalę laiko ir energijos, o
kovos [teigiamų] rezultatų nėra ir nenusimato. Nuo tokios kovos visuomenei lengviau
nepasidaro, ji tik suerzinama, pradeda neapkęsti ir degraduoja.
Žiniasklaida Taip vadinamos "naujienos”, "dokumentiniai filmai", kurias mums transliuoja TV, radijas, internetas, spauda – tai profanacija (red.past.), melas, iškraipymas, tuščiažodžiavimas,
piktažodžiavimas ir šmeižtas. Mums ant galvų pilasi jūra negatyvios
informacijos, tokios kaip "Jonas užmušė Petrą”, "kainos vėl didės”,
"greitai bus defoltas”. Mes pradedame baimintis, susierziname, pykstame,
neapkenčiame, prarandame energiją. O sąmonė užsiteršia melaginga,
kenksminga ir beprasmiška informacija.
(versijos.com)
Nuo savęs
pridursime, kad be gyvenimo būdo koncepcijos (sumanymo) pakeitimo, neįmanoma pakeisti
padėties nei Lietuvoje, nei visame pasaulyje. Reikalingas perėjimas nuo vergovinės
visuomenės prie kitos – teisingos, žmogiškos pasaulėžiūros, be vienų individų parazitavimo
kitų sąskaitą. Vienintelė išeitis – Visuomenės Saugumo Koncepcija. VSK - tai ne
nauja ideologija, bet tai susistemintos (senos, slepiamos nuo paprastų žmonių)
žinios, kurios padės žmonėms sukurti žmonišką, dorovingą bei sveiką visuomenę...
Kito kelio nėra.
|