Susidaro nuomonė, kad itin didelę socialinę atsakomybę deklaruojantiems aludariams pats žodis atsakomybė matyt reiškia ne daugiau, kaip dešimties raidžių kombinaciją. Panašia kombinacija prieš du metus pasinaudojo „Švyturio" bendrovė, kuri pasisavino Lietuvos trispalvę ir kaip savo nuosavybę ėmė ją naudoti tiesioginės rinkodaros tikslams. Tuomet vėliavėlės su užrašu „Mes laimėsim" buvo dalinamos Pekino olimpinių žaidynių, o dabar – Pasaulio krepšinio čempionato proga. Tuomet už šią veiklą buvo skirta bauda.

Šiuo atveju pirmasis svarbus aspektas yra tas, kad užsienio kapitalo įmonė, kuri gamina alkoholinius gėrimus, viešai darko mūsų nacionalinius simbolius.  Šiai įmonei kažin kodėl nekilo minčių taip niekinti Danijos, kurios kompanija yra „Švyturio" savininkė, vėliavos, tačiau Lietuvos vėliava tam pasirodė labai tinkama. Kažin ką pasakytų  „Švyturio" advokatai, jei pradėtumėm gaminti jų  firmines geltonas vėliavas su „Švyturio" logotipu ir užrašais „Užsienietiškas šlapimas", „Alkoholiko svajonė" arba "Carlsberg Breweries go home". Neabejoju, kad kiltų minčių kreiptis į teismą dėl prekės ženklo naudojimo, kaip tai atsitiko su domeną švyturys.lt įregistravusiu Mindaugu Kalčinsku.

Baisiausia tai, kad dauguma Lietuvių net nesuvokia, kaip gudriai jie išnaudojami. Niekas nedraudžia „Švyturiui" gaminti ir nemokamai dalinti Lietuvos vėliavėlių be jokių papildomų ženklų, ir tokiu būdu skatinti patriotiškumą. Bet bendrovė elgiasi taip pat agresyviai, kaip elgėsi tuomet kai buvo svarstomas alkoholio reklamos apribojimas televizijoje ir radijuje. Tuomet aludariai teigė, kad jei negalės dėti savo reklaminių ženklų, neberems sporto. Tai kas jiems iš tikrųjų svarbu: sportas ar prekės ženklai? Ar gyventojams nekilo klausimo, kodėl tos vėliavėlės dalinamos nemokamai, kai tuo tarpu už Lietuvos vėliavėles be aludarių simbolikos reikia mokėti pinigus? Atsakymas labai paprastas, už vėliavėles jau sumokėta ir ta suma įskaičiuota į bendrovės reklamos biudžetą, o jūs mieli Lietuvos gyventojai, tame biudžete esate įvardinti nemokamais reklamos nešėjais. Juk geriau ir nesugalvosi. Įsivaizduokite, kad ne žaidynių metu jums kokia nors privati bendrovė atneštų Lietuvos vėliavėlę su savo simbolika ir pasiūlytų ją nešioti. Kiek iš jūsų sutiktumėte? Dauguma sakytumėte, kad nenorite dirbti nemokamu reklamos agentu, o „Švyturio"atveju net nesusimąstote, kad dirbate šios bendrovės reklamos stendais.

Yra šventi, bet yra šventesni nei šventi. „Švyturio" bendrovė neabejotinai priklauso pastariesiems, nes visoms kitoms alaus gamybos bendrovėms suprantamas draudimas reklamuoti alų televizijoje dienos metu, tuo tarpu Švyturys, apsimesdamas, kad nedaro nieko neteisėto ir skatina nealkoholinio alaus vartojimą, apmoka intensyvią alaus reklamą, kurioje nealkoholinis alus yra tik priemonė taikomiems draudimams apeiti. Žodis nealkoholinis reklamose užrašomas tokiomis mažomis ir neišsiskiriančiomis raidėmis, kad reikia turėti itin geras akis ir išskirtinės raiškos televizorių, kad būtų įmanoma jas perskaityti. Taigi norisi paklausti kas iš ko tyčiojasi? Kiek ilgai Lietuvos valstybė leis šitai bendrovei atvirai tyčiotis iš valstybės siekinių ir teisės? Gal nesileisti apgaudinėjami galėtų bent Lietuvos gyventojai?

Aurelijus Veryga

PDF

Šaltinis