Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.

1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington - pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje - vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.

Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą - jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.

Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse kraujas virsta dribsniais.

Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį - protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.

Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių - neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė - neuronas - miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.

Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis - pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta - naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.

Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę - įkaušo, antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.

Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.

Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.

Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje - 36oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis. Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei - daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei - mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo - alkoholio veikimas.

Alkoholio poveikis ląstelėms

Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo spiritas yra universalus tirpiklis. Tačiau ypatingai gerai spiritas tirpina riebalus. Betgi žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro iš riebalinės ląstelės. Nesvarbu, ar žmogus geria alų, vyną ar degtinę, spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių, sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. Per tą pažeidimą į ląstelės vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė, virusas ar panašiai. O ląstelėje yra branduolys su chromosomomis. Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus - iki visiško jos sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti. Tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia labai, ypatingai saugoti. Tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta vaikai.

Mus ilgai įtikinėjo, kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir tiek laiko reikia susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai pavojingas melas. Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su puse mėnesio nė lašo į burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką pilnai atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.

Dėl ypatingos fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Visi moters kiaušinėliai užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme visą gyvenimą. Kas mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa tinkamas apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali pakenkti būtent tą kiaušinėlį iš kurio gims nauja gyvybė.

Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač merginų blaivumą. Sibire iki 1930 metų didžiausia nuodėme buvo laikoma, jei moteris gerdavo alkoholį, o iki 1965 metų buvo priimta, kad moteriai iš viso negalima rūkyti.

Kiek galima išgerti?

Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė? Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: Moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės.

Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis - neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šito fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose, - o mes esame šiaurės tauta, - fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo šeštos stiklinaitės - jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra šito fermento.

Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą - ir mums baisų - dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Alkoholiu, kaip žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.

Paimta iš: Apie genocidą, tvirkinimą ir globalinę politiką (PDF)