Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys
didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė
vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į
smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo
mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas. 1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington - pavardės
užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo
žmogaus akį. Per vyzdį jie stebėjo mažiausius akies tinklainės
kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius
raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną
pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje
matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose
gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po
šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius
gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo
nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto
kraujyje - vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du
vyrai vakar gėrė. Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti
bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado
alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą -
jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir
kraujagyslėse. Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio
poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su
vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į
tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir tiesiog akyse
kraujas virsta dribsniais. Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado,
kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį - protoplazminį
nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus: panaikina jų
silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o
sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio
pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas
ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių
išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo
atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia,
apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą. Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai
tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių - neuronų.
Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks
plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną.
Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša.
Po 7-9 minučių nervinė ląstelė - neuronas - miršta. Tik tiek ji gali
išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje
atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma
saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė,
gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys.
Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis.
Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis. Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie
stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis
žmogus galėjo gyventi. Alkoholis - pati galingiausia klastinga priemonė,
pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta - naikinamas visos
tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais
darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu
ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti. Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas.
Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame.
Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas
alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę - įkaušo,
antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią
stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn
nukris. Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save
alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į
kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu
su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų
ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla
sutrinka ir todėl žmogus kvailėja. Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna
pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir
jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius
sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus,
veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios
kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi
tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su
kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas. Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje
- 36oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų
ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios
ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į
smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte
pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu
patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar
degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis. Absoliučiai tikslus
mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei - daug smegenų į unitazą
išpylei, mažai išgėrei - mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo
atveju, nes toks yra narkotinio nuodo - alkoholio veikimas.
Alkoholio poveikis ląstelėms
Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo
spiritas yra universalus tirpiklis. Tačiau ypatingai gerai spiritas
tirpina riebalus. Betgi žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro
iš riebalinės ląstelės. Nesvarbu, ar žmogus geria alų, vyną ar degtinę,
spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių,
sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš
ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. Per tą pažeidimą į ląstelės
vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė,
virusas ar panašiai. O ląstelėje yra branduolys su chromosomomis.
Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus - iki visiško jos
sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti.
Tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia labai, ypatingai
saugoti. Tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta
vaikai. Mus ilgai įtikinėjo, kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir
tiek laiko reikia susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai
pavojingas melas. Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka
ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik
po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su
puse mėnesio nė lašo į burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką
pilnai atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę. Dėl ypatingos fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Visi
moters kiaušinėliai užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme
visą gyvenimą. Kas mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa
tinkamas apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali
pakenkti būtent tą kiaušinėlį iš kurio gims nauja gyvybė.
Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač
merginų blaivumą. Sibire iki 1930 metų didžiausia nuodėme buvo laikoma,
jei moteris gerdavo alkoholį, o iki 1965 metų buvo priimta, kad moteriai
iš viso negalima rūkyti.
Kiek galima išgerti? Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad
nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė?
Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: Moksliškai pagrįsta
nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums
(rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos
alkoholio dozės. Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol
neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai,
armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie
neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi
specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento
paskirtis - neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šito
fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir
tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges,
virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi
fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų
organizmuose, - o mes esame šiaurės tauta, - fermentas
alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai kodėl
čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo
šeštos stiklinaitės - jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra
šito fermento.
Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą - ir mums baisų -
dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais
laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Alkoholiu, kaip
žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, alkoholiu buvo
išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės
ir Tolimųjų Rytų tautelės.
Paimta iš: Apie genocidą, tvirkinimą ir globalinę politiką (PDF)
|