Ištartas valdančiųjų pažadas neturi absoliučiai jokios vertės, vertę turi tik tarp koalicijų pasirašytos sutartys. Prisiminkime – mūsų protėviams užtekdavo duoti žodį – nereikėjo jokių sutarčių. Dabar sąvoka „garbė" yra pajuokos objektas. Šeima – naikintina institucija, nes trukdo galutinai įsigalėti naujai "gimdytojų” sąvokai. Paskutinė kliūtis tam yra šeimos institucija, kuri sėkmingai griaunama visomis teisinėmis ir propagandos priemonėmis. Motinos paskelbiamos nusikaltėlėmis, mažinamos motinystės atostogos, mažinamos visos išmokos. Skyrybų daugėja, kaip grybų po lietaus. Nors motina ir tėvas absoliučiai žmonių daugumai šventi žodžiai, bet homoseksualistų "šeimose” šie žodžiai neturi jokios prasmės, todėl juos, kaip diskriminuojančius tas mažumas, norima išbraukti iš žmonių atminties ir iš vartojimo apskritai. Kai kuriose šalyse šie žodžiai jau laikomi politiškai nekorektiškais ir jų stengiamasi nenaudoti.

Ko gėdijasi tie politikai? Savo tėvo ir motinos? Dėl karjeros pasiryžę parduoti bet ką, kas stoja skersai kelio. Sąžinė tokiems žmonėms jokios prasmės neturintis žodis, jei nėra susijęs su karjera ar pelnu. Garbė, gi, jau senai pamirštas dalykas, kaip trukdantis siekti neva geresnio gyvenimo.

Garbė, kaip sąvoka, susijusi su savęs suvokimu, su sąžine, savo pareigos Tėvynei samprata. Garbė – tai savęs įvertinimo išraiška. Garbingas žmogus tiesiog nesugeba iškrėsti niekšybės – jam tas svetima ir pasibjaurėtina. Todėl duotas žodis jam – kaip kitam pasirašyta sutartis. Jis greičiau mirs, nei sulaužys duotą žodį. Dabar gi matome visai kitus dalykus – valdantieji nori numarinti visus pensininkus ir taip sumažinti naštą biudžetui. Neva anie išlaikytiniai. Ar kas skaičiavo, koks turi būti pinigų minimumas, kad pragyventi šiais laikais? Bet valdantieji pamiršo, kad tie pensininkai – tai kažkieno tėvai, motinos, seneliai. Ir kad žmonėse (nekalbu apie politikus) dar liko tiek savigarbos, kad neleisti numirti savo tėvams badu, ar dėl vaistų trūkumo. Protėviai mums apie tai paliko nedviprasmiškus priesakus:

"Gerbkite savo tėvus ir išlaikykite juos senatvėje. Kaip jūs rūpinsitės jais, taip apie jus galvos ir rūpinsis jumis jūsų vaikai".

Ir kol mes jų laikysimės, tol galėsime patys save laikyti padoriais žmonėmis, nes negali padoriu vadintis tas, kuris užsimerkia į kitiems daromą blogį, nusisuka nuo skriaudžiamų senukų (nors skriaustų ir valdžia).

Emigrantams: Nenusisukite nuo Tėvynės, nors ir kaip sunku būtų, juk nėra padėčių be išeities. Pabėgdami nuo problemų – paliekate jas spręsti kitiems, bet ne visada jos bus pakeliamos pasilikusiųjų pečiams. Problemos suras jus bet kuriame planetos taške ir spręsti jas jums reikės jau vieniems. Kad jas nugalėti gali prireikti visos Tautos pastangų ir tam būtina sugrąžinti žodį Garbė į jam skirtą pirmą vietą.

"Ginkite senus ir mažus, tėvus ir motinas, sūnus ir dukteris, nes tai Giminė jūsų, išmintis ir šviesa tautų mūsų…"