Mūsų laikais dažnai girdime daug įvairių "vakarietiškų" sąvokų ir terminų, dauguma jų mūsų tauta nesupranta arba supranta neteisingai. Natūraliu būdu ši tendencija plinta tiek politikoje, tiek paprastų žmonių gyvenime.
Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį į žodį demokratija. „Objektyviausias" informacijos šaltinis wikipedija mums aiškina: Demokratija (gr. Δημοκρατία – „liaudies valdžia", iš δῆμος - „liaudis" ir κράτος - „valdžia") – politinis režimas, pagrįstas kolektyvinio sprendimų priėmimo metodu, kai visų proceso dalyvių poveikis proceso rezultatams arba jo esminiams etapams yra vienodas (http://ru.wikipedia.org/wiki/Демократия).

Šiuo metu tai yra labai "madinga" valdymo forma, kurioje "elitas" "lepina" minią, maitina ją pažadais ir neva atkakliai kovoja už demokratiją. Tik va kiek besistengtų "demokratai" – vis niekaip nesiseka jiems sukurti tikrosios liaudies valdžios.

Faktas, kad demokratija, kaip valdžios forma, kyla iš senovės Graikijos. Minios-"elitinėje" Graikijos visuomenėje buvo griežtos ribos – kastos. Ir tikrai, demos turėjo teisę balsuoti per rinkimus. Tačiau yra vienas „nedidelis" BET – demos – žmonių kasta, kuriai priklausė vergų kasta – t.y. vergvaldžiai. Dabar, kai kastų sistema yra paslėpta ir nematoma, mums pasakoja apie demokratijos statymą visame pasaulyje. Svarbu suvokti, jog, pagal paskelbimą, demokratija – tai tautos valdžia, tačiau realiai, pagal nutylėjimą, – tai tautos dalies valdžia – t.y. vergvaldžių valdžia! Šis valstybingumo vystymosi vektorius veda prie ponų [vergvaldžių] valdžios, dabar vadinamų "biznesmenais-verslininkais", "ponais-deputatais", "karalienėmis-prezidentėmis"). Ir miniai (gr. ohlos), tiesą sakant, nėra už ką kritikuoti valdžią, nes neprotaujanti minia pati to siekė(-ia).

Lietuviški žodžiai "liaudies valdžia" (rusiškai - народовластие), "tautos valdžia", "tautos galia" yra daugiau suprantami kaip vaizdžiai, taip ir fonetiškai. Norėdami sukurti teisingą visuomeninę tvarką, kurioje nebūtų "žmogaus žmogumi" išnaudojimo (t.y. parazitizmo), kurioje kiekvienas asmuo būtų aktyviu socialinės raidos veikėju, tuomet valdymo forma turėtų būti "liaudies (ne minios) valdžia". O kalbėdami apie "demokratiją", mes prisotiname informacinę erdvę (agregorą) minios-„elitinės" santvarkos algoritmais.

Taip pat yra labai svarbu suprasti žodžius "minia" ir "liaudis". Taigi, pagal V. Belinskio apibrėžimą "minia – tai žmonių, gyvenančių pagal tradicijas ir protaujančių pagal autoritetą susirinkimas". Minia nustoja būti minia ir tampa liaudimi tik tuomet, kai pasiekia žmoniškojo psichikos sandaros tipo (jeigu nelietuviškai - humaniško mentaliteto). Žmoniška psichikos sandara charakterizuojama tuo, kad kiekvienas jos turėtojas suvokia savo (t.y. Žmogaus) misiją – būti Dievo vietininku (pagalbininku) Žemėje (bet ne Dievu, kaip kai kurie mano... Visata, gamta, mes, ir t.t. – tai aukštesnės valdymo hierarchijos pakopos proto kūriniai, bet ne pats kūrėjas). Todėl, pagal šią aplinkybę, jis sąmoningai kuria savo asmeninius tarpusavio santykius su Dievu (per visą gyvenimą) ir sąmoningai, valingai, nuoširdžiai prisideda prie Dievo plano įgyvendinimo taip, kaip jis jaučia ir supranta. Atgalinis ryšis (rodantis žmogaus klaidas) pasireiškia tuo, kad žmogus atsiduria tam tikrose aplinkybėse, atitinkančiose jo maldų esmei ir/ar ketinimams, įrodančiose jo teisumą, arba nurodančiose į jo klaidas. Kitaip tariant, Dievas kalba su žmonėmis gyvenimo aplinkybių kalba (bet ne vaizdinėmis/garsinėmis haliucinacijomis), o taip pat per sąžinės ir intuicijos jausmus, kurie, net mažų alkoholio dozių „dėka", pas dažną yra atrofuoti.

Žmoniškajam psichikos tipui būdinga ir yra normalu, kai jo psichikos algoritmų hierarchijoje intuicija klausosi sąžinės ir stovi aukščiau už protą, protas – aukščiau už instinktus, ir visa tai kartu užtikrina Žmogaus buvimą taikoje (harmonijoje) su Žemės biosfera, kosmosu ir Dievu.

Tikrai teisinga gyvenimo santvarka įmanoma tik tuomet, kai minia taps žmonėmis, žmoniška tauta.

Trumpai apie liaudies valdžią.

Valdžia – tai realizuojama galimybė valdyti, bet neįmanoma valdyti (laikyti valdžią savo rankose) kai dauguma žmonių visiškai nesigaudo valdymo klausimuose, ir todėl, be visuotinio raštingumo valstybės ir globaliame valdyme, liaudies valdžia neįmanoma.

Siūlau nesiremti bibline žmonių pavergimo filosofija ir jos dogmomis, bet remtis sveiku protu, tikėti Dievui (pasitikėti Juo) ir naudotis gimtąja kalba! Visa tai ir padeda sukurti teisingą žmonijos gyvenimo santvarką Žemėje, tai yra Dievo karalystę Žemėje!..    [o ne ten... kažkur... po mirties]

O "valdantieji" turėtų suvokti, kad mužikas (valstietis, pilietis) nesikiša į politiką tik dėl to, kad jos nesupranta, o nesupranta tik dėl to, kad nesikiša. Kiek tu jo begnyžentum, jis manys, kad tai ne "politika", o tiesiog Dievo bausmė, lyg koks maras, badas, potvynis... Bet žinokite, ponai, kad kaip tik liaudis susivoks kas yra politika¹ – su tokia minios-"elito" politika bus baigta!

____________________________________

¹ - politika (πολιτικός – kur πολι (poli) – daug, ir τικός (tikos) – interesas) – dviejų ir daugiau interesų kova.

Taip pat žiūrėk:

Pokalbis apie sistemą, apie kultūrą, kurioje gyvename...

Trumpai apie žodžio „fašizmas" esmę

Nuo gyvulio iki žmogaus

Apie lupikavimo psichologiją paprastu pavyzdžiu

Kaip mus naikina…

Projektas "Derunkelizacija"

Valdymo praradimą komplikuoja susiskaldymas. Sistemos žlugimas neišvengiamas.

Laiko įstatymas

Valdymas per baimę

Kritinio mąstymo svarba

Ką mes žinome apie Amerikos demokratijos ypatumus?