„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, bet dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą”
„Kiekvienas pagal savo bendrųjų dalykų suvokimo matą dirba sau, o pagal nesuvokimo matą dirba tam, kas žino ir suvokia daugiau“
"Geriausias vergas - tai tas, kuris galvoja, kad yra laisvas, nesuprasdamas, kad ta jo „laisvė“ tėra laisvės iliuzija. Toks vergas už viską labiausiai pasaulyje myli savo grandines ir nė už ką nenori jų atsisakyti."
"Iš pradžių tavęs nepastebi, vėliau juokiasi iš tavęs, o vėliau tu laimi" (Mahatma Gandi)
"Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės" (Dž.R.Lovelis)
Ateitis priklauso nuo pačių žmonių, t.y. nuo mūsų. "Jei nepakeisime judėjimo krypties, žadame atsidurti ten, link kur judame" - Rytų išmintis.
Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti. (B. Ferrero)
"Ir smulkus lietus, jeigu eina ilgai, sukelia potvynį"
"Ieškokite Tiesos, bet negarbinkite tų, kurie Ją atskleidžia" (Buda)
"Mes išmokome skraidyti danguje, kaip paukščiai. Mes išmokome plaukioti vandenyje, kaip žuvys. Mums teliko išmokti gyventi žemėje Žmoniškai." (Džordžas Bernardas Šo)
Fašina (iš lot.
fascis virbgalių pynė, kesulas) – cilindro formos virbalų surištas kesulas.
Politine prasme fašina nuo senų laikų simbolizuoja žmonių vienybę (ne svarbu
kokios tos idėjos - geros ar blogos). Taigi žodžio "fašizmas" esmė -
vienybė, o "fašistas", atitinkamai, – vienybės šalininkas. Tuo tarpu fašina
simbolizuoja neginčijamą faktą: fašiną kaip visumą (t.y. bendros idėjos
apjungtą žmonių grupę) yra daug sunkiau perlaužti, nei perlaužti ją po vieną
virbalą (t.y. kiekvieną neprincipingą (beidėjinį) asmenį atskirai).
Pavyzdžiui, senovės Romos liktoriams (lictor – monarcho
apsauga iškilminguose renginiuose) kaip paradinis
ginklas priklausė kirvis su ilgu kirvakočiu, kuris per perimetrą buvo apdėliotas
plonais mediniais virbalais (lyg kirvis būtų įterptas į fašinos vidurį). Tas
kirvis – monarchijos (valstybės santvarkos) idėjos simbolis, vadovaujamos
imperatoriaus (karaliaus); tuo tarpu virbalai, apjungti į fašiną (fascis)
aplink kirvakotį, simbolizuoja žmonių vienybę (fašizmą) šios idėjos pagrindu.
Žmonių apjungimas tokios idėjos (valstybės santvarka galvoje su tautos išrinktu
vadu, kurią tada pavadino (paženklino) žodžiu "fašizmas") pagrindu pirmą
kartą istorijoje įvyko 1919 metais Italijoje, kur fašistai (iš it. fascista), – referendume renkamo
vado idėjos šalininkai, – 1922 m. paėmė valdžią. Monarchas (šiuo atveju - vadas)
renkamas tam tikram laikui referendume. Valstybėje dominuoja įstatymas, bet visus
nestandartinius ir politinius sprendimus priima vadas asmeniškai. Pas vadą yra
patarėjų institutas, valdymo aparatas, neribotos teises, ir jis asmeniškai atsako
už savo sprendimų pasekmes viskuo ką turi, įskaitant gyvybę...
Bus ar nebus tuo pat metu visuomenė minios-"elitinė" 1, ― su valstybės valdymo forma (santvarka) niekaip nesusiję.
Minios-"elitarizmas" gali būti (o
gali ir nebūti), esant bet kokiai valstybės valdymo formai. Viskas priklauso vien tik nuo vyraujančio
visuomenės psichikos tipo (kokie veikėjai – tokie ir rezultatai)...
Todėl pirmiausiai reikia galvoti ne apie valstybės
valdymo formą (santvarką), bet
apie tai, kaip padaryti taip, kad visuomenėje dominuotužmoniškasis psichikos tipas, o nežmoniški
psichikos tipai (gyvuliškas, zombio-bioroboto ir demoniškas) būtų išgyvendinami,
artėtų prie nulio. Jei visuomenėje dominuos žmoniškasis psichikos tipas (žmoniškas
mentalitetas) ― visa kita prisidės, įskaitant valstybės santvarkos
formą.
____________________________________________________ 1- Minios-"elito" visuomenė ― tai
kuomet taip vadinamas valdantysis „elitas" ir tarnaujantys jo interesams
pašlemėkai parazituoja ant likusios visuomenės (minios) darbo ir gyvenimo, o
minia, savo ruožtu, serga intelektualine tinginyste, permetant atsirandančių
problemų sprendimą "elitui". Tuo pat metu ir minios, ir "elito"
atstovai laiko gyvenimo santvarką - minios-"elito" piramidės pavidale
- gyvenimo norma (savaime suprantamu dalyku), ir būna nepatenkintivien tik savo padėtimi šioje piramidėje, bet
ne pačia abipusio parazitavimo piramide kai po tokia. Iš čia „tolpariai"
(minios atstovai) visais būdais bando patekti "aukščiau" - į
"elitą", tuo tarpu "elitariai" visais būdais stengiasi ten
išsilaikyti ir nenusiriedėti "žemyn" - į minią ...
Minios-"elitarizmas" gali turėti paslėptą
formą, ideologiškai užmaskuotą valdančiojo „elito" rūpinimusi žmonėmis, kaip tai buvo Tarybų Sąjungoje po Stalino
išvykimo į aną pasaulį, kai vėl iškėlė savo galvą marksizmas ir siautėjo po socializmo
pseudonimu iki pat taip vadinamos "perestroikos". O taipogi gali
turėti ir aiškią žmogaus žmogumi išnaudojimo formą, įteisintą, be kokios nors
parazitizmą pridengiančios ideologijos (žr. 13 straipsnio 2 punktą RF
Konstitucijos), kaip dabartinis „poperestroikinis" buržuazinis liberalizmas,
siaučiantis Rusijoje (ir kitur) po pseudonimu „kapitalizmas".
Minios-"elitarizmo" pražūtingumą visuomenei,
esant bet kokiai valstybės santvarkai, aiškiai suvokė Stalinas ir visokeriopai
stengėsi padėti (vedant vidaus, užsienio ir globalinę politiką) visuomenei minios-"elitarizmo" šaknų
(priežasčių) likvidavime, ir perėjime prie teisingos gyvenimo santvarkos, kurios pagrindas būtų teisybė,
bendrumas ir stabilumas (žr. jo darbą "TSRS socializmo ekonominės problemos",
1952 m.). Už tai Stalinas ir užtraukė nemalonę (buvo nužudytas) tų, kurie yra viskam pasiruošę,
kad išsaugoti minios-"elito" piramidę esant bet kokiam "...izmui", "....ystei", "....kratijai" ir t.t.