„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, bet dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą”
„Kiekvienas pagal savo bendrųjų dalykų suvokimo matą dirba sau, o pagal nesuvokimo matą dirba tam, kas žino ir suvokia daugiau“
"Geriausias vergas - tai tas, kuris galvoja, kad yra laisvas, nesuprasdamas, kad ta jo „laisvė“ tėra laisvės iliuzija. Toks vergas už viską labiausiai pasaulyje myli savo grandines ir nė už ką nenori jų atsisakyti."
"Iš pradžių tavęs nepastebi, vėliau juokiasi iš tavęs, o vėliau tu laimi" (Mahatma Gandi)
"Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės" (Dž.R.Lovelis)
Ateitis priklauso nuo pačių žmonių, t.y. nuo mūsų. "Jei nepakeisime judėjimo krypties, žadame atsidurti ten, link kur judame" - Rytų išmintis.
Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti. (B. Ferrero)
"Ir smulkus lietus, jeigu eina ilgai, sukelia potvynį"
"Ieškokite Tiesos, bet negarbinkite tų, kurie Ją atskleidžia" (Buda)
"Mes išmokome skraidyti danguje, kaip paukščiai. Mes išmokome plaukioti vandenyje, kaip žuvys. Mums teliko išmokti gyventi žemėje Žmoniškai." (Džordžas Bernardas Šo)
Žodis „sekta"
žinomas visiems, bet mažai kas gali duoti sektos apibrėžimą.
Taigi, kas yra sekta?
Juridinio sektos
apibrėžimo, kaip tokio, nėra. Tai leidžia bet kam prie bet ko prilipdyti sektos
etiketę. Taip labai patogu vykdyti principą
„įstatymas lyg grąžulas – kur pasuksi, ten ir atsidursi". Tačiau sektos apibrėžimą
galima duoti nepasitelkiant profesoriaus-teologo pagalba, ir apsiėjęs be jo
tolimesnių „teisėtų" to apibrėžimo aiškinimų.
Mažiausiai penki
ypatumai, būdingi visoms be išimties sektoms, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir
adeptų (dalyvių) skaičiaus:
Ezoterinio ir egzoterinio mokslo
turėjimas. Tai reiškia, kad sektoje visada yra mokslas miniai, ir yra
mokslas „išrinktiesiems" – pašviestiesiems hierarchams;
Tam tikrų dogmatizmų turėjimas, kuriuos
nedera aptarinėti, ir kurie tūri būti priimti sektos adeptais už gryną
teisybę be jokių abejonių ir įtarinėjimų;
Ritualų turėjimas, kuris lydi
kiekvieną sektos dalyvių susirinkimą, ir faktiškai yra jų psichikos
zombavimo priemonė;
Bet kokio išsišakojimo dydžio
hierarchijos turėjimas, su kuria pradėti ginčą pagrindinių dogmatizmų
klausimais kategoriškai draudžiama;
Dėl to, kad sektos mokymo pagrindas –
dogmos, kurias negalima neigti, tai
jame nėra ir negali būti vietos naujoms žinioms (nėra žinių įsisavinimo metodo),
asmeninės kultūros bei sąmoningam (prasmingam) požiūriui į
Gyvenimą pagal sąžinę formavimuisi.
Bet šis apibrėžimas
vargu ar patiks profesoriui-teologui, kadangi, pagal jį, istoriškai susiformavusios
konfesijosyra didžiausios sektos (jos atskiria tikintįjį nuo
Dievo, pakeičiat gyvą religiją1 –žmogaus dialogą su Dievu gyvenimo aplinkybių forma, vietoj to pakišant
jam dogmatizmus ir tikėjimą apeigomis), kurios seniai užėmė viešpataujančią padėtį
ir dėl to tapo visiems priimtinais tradicinės kultūros atributais. Tos žmonių bendruomenės,
kurias tradicinės konfesijos vadina „sektomis", – daugumoje yra tokios pat sektos,
tačiau nespėjusios įsigyti legitimumo visuomenės kultūroje.
PANAŠŪS ĮRAŠAI:
LT RU
2024 | 