Pabandykime mintimis nukeliauti į senovės Egiptą. Visi žinome Egipte stovinčias didingas piramides ir legendomis apipintas jų atsiradimų istorijas. Ar kada nors susimąstėte, jog Egipte gyvenę žyniai tikrai nebuvo protingesni už mus ar buvo kitokie nei mes. Paprasčiausiai jie valdė žinias ir jomis manipuliavo. Žinoma, šitas žinias žinojo ne visi. Pateiksiu vieną pavyzdį.   

Saulės užtemimas - reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulę. Tai įvyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda, maksimali užtemimo trukmė apie 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį. Egiptiečių žyniai tai žinojo ir mokėdavo pagal žvaigždes apskaičiuoti, net kelių minučių tikslumu, kada bus saulės užtemimas. Dirbtinai sukviesdavo tūkstantines minias ir, iškėlę rankas į dangų, bandydavo klausti dievų, ką jie mano vienu ar kitu klausimu. Dažniausiai klausimai būdavo susiję su žmogaus tarnyste faraonams. Tuo momentu, kai vykdavo saulės užtemimas, kvailių armija patikėdavo, jog tas, kuris kalbasi su dievais, yra šventas ir jo nevalia neklausyti. Po tokių „bajerių" idiotų armija kelis šimtmečius žynius laikydavo šventaisiais. Ir kas tai yra? Tai yra ŽINIOS.   Žinios tada buvo slepiamos ir labai saugomos.

Žinios buvo taip slepiamos, jog iki šių dienų dar tiksliai nežinoma, kaip ir kas pastatė piramides. Mūsų baltiškame tikėjime taip pat būdavo žyniai, kurie daug ką žinojo. Mūsų žyniai manė, jog nebuvo reikalo visko žinoti paprastiems žmogeliams. Mes visi iš istorijos šaltinių žinome, jog vykdavo glaudus tuometinis Lietuvių ryšys su Egiptu. Tai byloja gintaro kelias, kuriuo mūsų pirkliai į anuos galus veždavo vašką, medų, o iš ten parsigabendavo brangiųjų metalų, iš kurių darydavo papuošalus. Romos imperijos laikais pagrindinis kelias vedė į pietus nuo Baltijos kranto Prūsijoje per Bojų žemę (dabar Čekijos respublika ir Slovakija) į Adrijos jūrą. Garsus senovės Egiptiečių faraonas Tutanchamonas arba 'Tut' buvo palaidotas su brangenybėmis, tarp kurių rasti ir dirbiniai iš baltiškojo gintaro. Su Egiptu buvo labai glaudūs ir mūsų žynių ryšiai. Tuomet didžioji dalis žmonių pasitikėdavo žyniais ir darydavo tai, ką jie liepdavo. Žinoma, tai nėra taip paprasta...  

Dabartinė visuomenė taip pat yra kvailinama, tik jau nebe saulės užtemimais. Iš esmės visos religijos yra priemonė manipuliuoti žmonėmis ir juos valdyti. Religija tam ir sukurta. Ir tie, kurie kūrė ir rašė "šventuosius raštus", iš tikro nebuvo kvaili. Kodėl nesusimąstome?.. Kam ir kodėl buvo išrastas laikas, o vėliau ir laikrodis? Kam jis toks reikalingas? Krikščionių religija yra to pagrindas. Viena iš priežasčių yra ta, kad žinotume, kada yra sekmadienis, kada reikia būti bažnyčioje (eiliniame zombavimo seanse - red.past.). Taigi tai ir yra žinios, kuriomis valdo visuomenę, tik mes to nesistengiame suvokti.  

Senovėje nereikėdavo laikrodžių ir kalendorių. Žmonės sugebėdavo orientuotis pagal dangaus žvaigždes,  kurios diktuodavo, kada sėti, pjauti sodinti. Dar ir dabar yra išlikę keletas papročių, kuriuos naudoja ūkininkai. Visi žinodavo, kada reikia eiti miegoti, kada keltis ar valgyti. Dabar prieš einant miegoti žvilgtelime į laikrodį. Aplamai mes manome, kad laikas iš kažkur atsirado  ir po to kažkas sukūrė laikrodį. Tai yra pasekmė, o priežasties nebandome ieškoti. Kam jis reikalingas mūsų kasdieniniame gyvenime? Tie, kas pastudijavo egiptologiją, turėtų suprasti, jog norint suvokti religiją, pradėti reiktų nuo Egipto. Nieko keisto nematome, kai meldžiamės bažnyčiose plastmasinėms lėlėms, o įsivaizduojame ar tai Jėzų, ar tai šventąją Mariją, ar tai dar kažkokį kažkieno išgalvotą personažą. Nors pats krikščionių tikėjimas, šaipydamasis iš kitų religijų, kaip iš pagonybės, dažnai tai vadina stabmeldyste. Matome, kaip bažnyčiose kunigai geria vyną, o įsivaizduoja, kad geria Jėzaus kraują. Ką, mes esame zombiai? Valgome paprastą vaflį, o įsivaizduojame, jog tai Jėzaus kūnas. Kas tai -  kanibalizmas? Ir daug yra tokių dalykų, į kuriuos teologiją baigę Vatikano atstovai labai gražiai atsakys ir užglaistys jūsų smegenis taip, jog jūs to net nepastebėsite. Jėzus yra tas dievas, kuris nekenčia kitų dievų ir jų gerbėjų. „Kas ne su manimi, tas prieš mane", – Jėzus Kristus, – Luko evangelija, 11/23. (čia reikia suprasti, kad šioje vietoje pasidarbavo biblinio projekto kūrėjai. Jėzus niekada nevadino savęs Dievu - red.past.)  

Išsiaiškinau, jog ir alkoholis pas mus į Lietuvą atėjo būtent su krikščionybe, bet daugelis to nesuvokia. Visi mano, jog lietuviai nuo seno gėrė midų ir „tūsindavosi" kaip dabar. Nieko panašaus. Midus buvo sveikatos gėrimas. Tai medaus ir žolelių gėrimas primenantis girą. Dabar midus yra fermentuotas alkoholinis gėrimas gaminamas iš vandeniu atskiesto medaus, rauginamo su vyno mielėmis. Visi mano, jog alkoholio vartojimas yra tradicijos ir saikingai išgeriant yra „nieko blogo". Didesnėje bažnyčioje galima išvysti visokių paveikslų, kuriuose šventieji pavaizduoti su vyno taurėmis rankose. Nutraukdamas rašymus apie religiją, prie kurios mes ne kartą grįšiu, noriu papasakoti, kas iš tikro yra tas alkoholis, kaip jis veikia mūsų organizmą. Ši tiesa saugoma po devyniais užraktais. Jaunimas, baigęs aukštąsias mokyklas, universitetus, žino tik tiek, kad alkoholis  yra blogai. Bet kodėl tai blogai, net nebandoma gilintis. Mes žinome tik pasekmę, o priežastis yra tokia.  

Visų pirma išsiaiškinkime, kas  tai yra alkoholis. Alkoholis – spiritas (etanolis, etilo spiritas), kurio formulė C2H5OH – lakioji, narkotinė, psichotropinė medžiaga. Dėl to jis maskuojamas: įvairūs alkoholiniai gėrimai, sidrai, šampanai, degtinė , viskiai ir t.t. Net ir vienkartinis alkoholio pavartojimas nedideliais kiekiais negrįžtamai sunaikina tūkstančius galvos smegenų ląstelių – neuronų. Išgėrus nedidelį kiekį alkoholio jis momentaliai papuola į mūsų kraują. Kraujo kūneliai sulimpa ir pradeda jungtis į vynuogių kekes panašius junginius, kurie, tekėdami mūsų kraujagyslėmis, užkemša mikro kapiliarus. To pasekoje žūsta neuronai. Pabandysiu paaiškinti liaudiškai. Jeigu užkemšate vieną sodo vandens žarnos galą, tai žarna pradeda plėstis. Taip nutinka ir su jūsų kraujagyslėmis, kai į jas papuola alkoholis. Kraujas, tekėdamas mūsų kūnu, kraujagyslėmis, maitina mūsų smegenis deguonimi. Kuo daugiau išgeriate alkoholio, tuo daugiau kemšasi kraujagyslės, ir kraujas, mažiau cirkuliuodamas, nebepamaitina smegenų deguonimi. Ir taip atsitinka net nuo saikingo vartojimo. Kuo daugiau jūs išgeriate, tuo sunkesnės pasekmės. Tai dar vadinama „pachmielu", kai ryte galvą skauda ir kankina troškulys, nes organizmo skysčio atsargos buvo pumpuojamos į smegenis. Žuvusios smegenų ląstelės (neuronai) su šlapimu išplaunami iš organizmo.