Nacionalizmas – tai ne neapykanta kitokiems, ne keršto troškimas. Nacionalizmas – tai meilė ir atsidavimas savo tautai.

Aš suprantu nacionalizmą vienareikšmiškai. Nacionalizmas – tai suvokimas ir išaukštinimas tautos ir tautiškumo kaip vertybių savaime, nepriklausomai nuo aplinkybių. Aš branginu lietuvybę kaip SAVO, lietuvio, tautiškumą, lietuvių tautą – kaip SAVO tautą. Ir man visiškai nesvarbu kokia tauta lietuviai – didelė ar maža, turtinga ar vargšė, naudinga man būti lietuviu ar ne – tai yra MANO tauta.

Meilė savo tautai, jos gerovės siekimas nereiškia suvokimo kitų tautų kaip prastesnių...

Nagrinėjant įvykių chronologiją (nepatinka žodis isTorija) iš įvairių šaltinių darosi aišku, kad skirtingai nei skelbiama oficialioje žiniasklaidoje (laikraščiai, vadovėliai, TV, kinas ir t.t.) TSRS griūtis nebuvo savaiminė ir atsitiktinė. Dabar mes žinome kam tai buvo naudinga (reikalinga), bei kas ir kaip to siekė. Bet dabar ne apie tai.

Vertimų portalas "Переводика” paskelbė keletą straipsnių, kurie iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusiję, tačiau žvelgiant į įvykių visumą, straipsnių turinio pagrindu galima tvirtinti, kad, visų pirma, "pasauliniai užkulisiai” iš tikrųjų praranda valdymo kontrolę, o visų antra, Globaliojo Prediktoriaus aplinkoje gilėja susiskaldymas.

Jeigu trumpai, šį susiskaldymą lemia skirtingas GP periferijos požiūris į būsimąjį pasaulio santvarkos modelį. Viena GP dalis mano, kad JAV ir toliau turi dominuoti pasaulyje, tam tikslui netgi paaukodama ištikimiausią savo sąjungininką – Izraelio valstybę. Kitų GP atstovų nuomone, JAV viešpatavimas – tai jau praėjęs civilizacijos gyvavimo etapas ir jėgos centrai turi būti perkelti į kitus planetos regionus (Europą, Kiniją), tai yra pasaulis privalo tapti "daugiapoliariniu”.

Remiantis būtent šiais vidiniais Globaliojo Prediktoriaus ir jo valdymo aplinkos – periferijos prieštaravimais ir reikia vertinti dabartinius įvykius ES šalyse, JAV bei praktiškai visame pasaulyje.