„Daugelis dalykų mums nesuprantami ne dėl to, kad mūsų supratimas silpnas, bet dėl to, kad tie dalykai neįeina į mūsų supratimų ratą”
„Kiekvienas pagal savo bendrųjų dalykų suvokimo matą dirba sau, o pagal nesuvokimo matą dirba tam, kas žino ir suvokia daugiau“
"Geriausias vergas - tai tas, kuris galvoja, kad yra laisvas, nesuprasdamas, kad ta jo „laisvė“ tėra laisvės iliuzija. Toks vergas už viską labiausiai pasaulyje myli savo grandines ir nė už ką nenori jų atsisakyti."
"Iš pradžių tavęs nepastebi, vėliau juokiasi iš tavęs, o vėliau tu laimi" (Mahatma Gandi)
"Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės" (Dž.R.Lovelis)
Ateitis priklauso nuo pačių žmonių, t.y. nuo mūsų. "Jei nepakeisime judėjimo krypties, žadame atsidurti ten, link kur judame" - Rytų išmintis.
Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti. (B. Ferrero)
"Ir smulkus lietus, jeigu eina ilgai, sukelia potvynį"
"Ieškokite Tiesos, bet negarbinkite tų, kurie Ją atskleidžia" (Buda)
"Mes išmokome skraidyti danguje, kaip paukščiai. Mes išmokome plaukioti vandenyje, kaip žuvys. Mums teliko išmokti gyventi žemėje Žmoniškai." (Džordžas Bernardas Šo)
Kas gi iš tikrųjų įvyko 1991 metų sausio 13 naktį prie TV bokšto
14.01.2011, 10:24
Algirdo Paleckio, SLF pirmininko, kalba spaudos konferencijoje Vilniuje, 2011. 01. 12 d.
Pirmiausia iš karto atsakau į klausimą - koks buvo Socialistinio
Liaudies Fronto tikslas pradedant atvirą diskusiją apie sausio 13-osios
įvykius? Tikslas buvo ir yra vienas – praskleisti nutylėjimų uždangą,
kuri iki šiol gaubia šiuos įvykius. Iškelti klausimus, kurių 20 metų
beveik niekas nekėlė. Pradėti ir padėti išsiaiškinti visą tiesą, kokia
nemaloni ji kai kam bebūtų.
Susidūrėme su tokia situacija – absoliuti dauguma Lietuvos žmonių
nežino, kas gi realiai vyko sausio 13-osios naktį. Nežino, nes 20 metų
jiems apie tai nekalbėta. Todėl daug kam tai tampa netikėta informacija,
prie kurios jiems dar reikės priprasti. Mažai kas skaitė V.
Petkevičiaus knygas, dar mažiau kas skaitė A. Butkevičiaus interviu, na o
pačią sausio 13-osios bylą ir jos nuosprendį skaitė iš viso vienetai,
kaip ir J. Kuolelio knygoje pateiktus dokumentus.
Sausio 13-osios įvykiai yra tragiška data Lietuvos istorijoje todėl, kad
jų metų krito nekaltos, neginkluotos aukos, kurių galėjo nebūti, žuvo
nekalti mūsų žmonės, daugelis labai jauni. Patriotai. Mes visi gedime
šių aukų, visi užjaučiame jų artimuosius. Mes SLF žavimės
žmonėmis-idealistais, kurie vardan idėjos, vardan Lietuvos buvo
pasiruošę pasiaukoti. Tuo metu Lietuvoje buvo pakilimas, žmonės norėjo
kitokios Lietuvos ir jie už ją kovojo. Deja, vėliau daug kam teko
skaudžiai nusivilti.
Ta audringa reakcija, kuria pasitiko mūsų poziciją tam tikros jėgos, tik
dar kartą liudija, kad tema yra aktuali. Ji priminė, kad vis dar nėra
nustatyti ir nubausti visi tikrieji kaltininkai - provokatoriai. Tikri
patriotai ir mylintieji Lietuvą yra ne tie, kurie daužosi kumščiais į
krūtinę, kaip jie ją myli.Tai pseudo-patriotai.Tikrieji patriotai yra
tie, kurie stengiasi išsiaiškinti visą tiesą ir nebijo kelti nepatogius
klausimus.
Didelis neginkluotų aukų skaičius, lyginant su įvykiais Latvijoje ir
Estijoje, pasibaigusiais Latvijoje 5 aukomis, o Estijoje nė viena,
verčia klausti – kodėl aukų buvo tiek daug, ar galėjome jų išvengti, ar
nebuvo kurstomas ir provokuojamas kraujo praliejimas, kas buvo tie
provokatoriai?
Mūsų partijos, kuri kruopščiai analizuoja tuos įvykius, atsakymas yra
toks – visų šių aukų buvo galima ir buvo privaloma išvengti. Kas domisi,
tas turi žinoti, kad tuo metu, 1991 metų pradžioje, TSRS jau gyvavo
paskutinius savo mėnesius, jos žlugimas jau buvo nulemtas, joje
kunkuliavo išcentrinės jėgos. Todėl, tarkime, Estija išėjo iš TSRS be
aukų, nes viską gerai apskaičiavo.
O Lietuvoje kai kurie šachmatininkai skaičiavo kitaip, arba, kaip vėliau
gyrėsi kitas veikėjas A. Butkevičius, žaidė kitą žaidimą.
A.Butkevičiaus interviu laikraščiui „Obzor", 2000-05- 12-18 dienų,
Nr.199 (174) į žurnalistės klausimą „Natūralu, Sausio įvykių aukas Jūs
planavote?", A. Butkevičius atsakė „Taip..., aš tiesiog žaidžiau,
aiškiai žinodamas kas įvyks".
Į žurnalistės klausimą „Jūs neužsigaukite, bet Jūs buvote savotiškas
psichologinis provokatorius. Jūs tiesiog išprovokavote.", A.Butkevičius
atsakė „O kaipgi? Taip. Taip, aš iš anksto siekiau to, galvodamas, kokie
bus veiksmai. Žinodamas, kaip atrodys žaidimas. Taip ir vyko žaidimas."
Taigi A.Butkevičius pats prisipažino.
Pagaliau, yra Romualdo Ozolo, tuometiniu Ministrų Tarybos pirmininko
pavaduotojo liudijimas neseniai išleistoje dienoraščių knygoje „Aušros
raudoniai". 171-ame puslapyje Ozolas rašo: „Landsbergio cinizmas be
ribų. Nors būtų palaukęs (prieš apdovanodamas žuvusius), kol išaiškės
aukų skaičius, kol bus ištirta kaip tai atsitiko ir įvyko. Kas buvo tie
bailiai, klastūnai, nepasakę, ko žmonės kviečiami. Tada jie būtų mirę
laisva valia. Dabar – apgauti." Ir 199 puslapyje: „Žinota ir apie
planuojamus nakties įvykius. Tad ir žmonės pašaukti tyčia.
Organizatoriai puikiai žinojo, kad amerikonus vienas argumentas teveikia
– nekariaujančiųjų užmušimas. Štai ir buvo mesti po tankais beginkliai
žmonės."
Kas žinojo apie tokius įvykius iš anksto? Kas juos pašaukė tyčia? Galbūt Ozolas galėtų papasakoti tai sausio 13-osios tyrėjams?
A. Butkevičius kitame savo interviu prisipažino, kad jie planavo padegti
spaudos rūmus. Dėl „informacinio farso", kaip jis sakė. O juk ten dirbo
nieko apie tai nežinoję žmonės. Tai kodėl tai nėra tiriama, juktai
aiški provokacija? Žmonės būtų sudegę gyvi, kaip bokštuose dvyniuose
rugsėjo 11 d. Niujorke 2001 metais.
Beje, Amerikoje niekas nedraudžia nagrinėti daug kam tikėtiną versija,
kad pačios JAV tarnybos surengė šią provokaciją rugsėjo 11 – nes nuo to
laimėjo tik JAV karinis biudžetas, įsiplieskė karai Afganistane ir
Irake.
Čia tas pats provokacinis braižas, atneštas liūdnai pagarsėjusio JAV
piliečio Eivos, kuris pats rengė afganų modžachedus provokaciniams
išpuoliams Afganistane, o 1991 metų sausį buvo Butkevičiaus
konsultantas. Kodėl apie tai mažai kas nori kalbėti?
Yra liudininkai, kurie matė nuo stogo šaudančius trasuojančiomis
kulkomis, t. y. tokiomis, kurių trajektoriją tu gali matyti, ir jie
matė, kaip būtent nuo tų trasuojančių kulkų žmonės susmukdavo ant
žemės...
Kaip galėjo atsitikti, kad kažkas šaudė iš viršaus? Kas davė įsakymą? Kodėl tai nebuvo ištirta?
Daug liudininkų matė žmones, kurie slapstėsi tuomet ant stogų ir šaudė
žemyn, nuo stogų, pro langus. Kas buvo tie žmonės? Kodėl tai nebuvo
ištirta tada? Kodėl tai netiriama dabar?
Savo analizėje rėmiausi 2003 metais išleistoje Vytauto Petkevičiaus,
rašytojo ir 1992-1996 metais ėjusio Seimo nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto pirmininko pareigas, knygoje „Durnių laivas" parašytais
žodžiais „Ant Landsbergio ir A.Butkevičiaus sąžinės guli Sausio
13-osios aukos, nes vienam sumanius, o kitam įsakius, kelios dešimtys
pasieniečių buvo perrengti ir įleisti į televizijos bokštą. Tai jie
šaudė į minią iš viršaus."
Po šių buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto žodžių –
mirtina tyla iš Landsbergio ir Butkevičiaus pusės... Iš prokuratūros
pusės... Man kyla klausimas – kodėl?...
Šita garsioji Petkevičiaus knyga pasirodė 2003 metais, t. y. jau po
sausio 13-osios teismo bylos išnagrinėjimo 1999 metais. V. Petkevičius
apvažiavo su ja daugybę Lietuvos rajonų, kur žmonės ją graibstė kaip
gryno oro gurkšnį. Knyga liko neuždrausta, ji gal dar iki šiol guli
keliuose knygynuose, bibliotekose - tai tikrai. Tai kodėl jos
neuždraudžia?
Eikime toliau. Kaip galima paaiškinti tai, kad dalies žuvusiųjų kūnuose
rastos mažojo kalibro, medžioklinės kulkos? (sausio 13-osios teismo
nuosprendžio 122-as puslapis).
Kaip suprasti, kad šūvių į kelias aukas trajektorija ėjo iš viršaus
žemyn 40-60 laipsnių kampų, t. y. kaip tik nuo stogų? (teismo
nuosprendžio 110-as puslapis).
Puslapyje 117 rašoma: „Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad
pateikta tyrimui kulkos šerdis, išimta iš vieno iš žuvusiųjų skrodimo
metu, yra 7,62 mm kalibro, 1908 metų pavyzdžio šovinio, skirto
1891/1930 metų pavyzdžio Mosino šautuvams, karabinams ir
kulkosvaidžiams".
Kas galėjo būti apginkluotas tokiu prieštvaniniu šautuvu?.
Minėto nuosprendžio 122 puslapyje rašoma: „Nukentėjusiojo
A.Ramanavičiaus sužalojimai – šautiniai, padaryti dviem mažojo kalibro
skersmens sviediniais, kuriais galėjo būti ir mažojo kalibro kulkos,
iššautos viena kryptimi, labai greitai viena po kitos."
Eikime toliau. Bylose yra liudininkų parodymai, kad šaudė iš miškelio.
Šaudė ne iš ten, kur bėgo kareiviai, o nuo Architektų gatvės namo nr.
182 stogo. Iš už krūmų iš automato. Pro langus.
Juk nebuvo sunku nustatyti, kas ten gyveno?
Kodėl tai nebuvo ištirta tada? Kodėl tai netiriama dabar?
Kodėl neištirtas vienas mirties atvejis prie bokšto, kai žuvusįjį partrenkė lengvasis automobilis?
Kas tai buvo per automobilis? Kieno jis buvo? Klausimas po klausimo.
Kaip paaiškinti gausius liudijimus, kad minioje buvo kurstytojai, kurie
ragino žmones arčiau eiti prie tankų, arčiau eiti prie pat tarybinių
karių, į kuriuos pylėsi šūviai iš viršaus? „Jūs eikite ten, eikite prie
tankų." Daugelis ėjo, o kitiems kilo klausimas – kas čia vyksta?...
Kodėl šitie liudijimai nebuvo tiriami?
Prie televizijos ir radijo komiteto vienas žmogus žuvo, kaip rašoma
teismo nuosprendžio 189 puslapyje, nuo sprogstamojo užtaiso. Kodėl tai
neištirta iki galo?
Todėl aš klausiu, kaip ir R. Ozolas, kodėl konkretūs kaltininkai nebuvo
identifikuoti, skubiai palaidojant žuvusiuosius, neatliekant tinkamų
balistinių ir trasologinių tyrimų, nuslėpus nuo visuomenės minėtus
faktus?
Smerkiame Gorbačiovą, pasiuntusį tankus prieš žmones.
Bet kas buvo tie provokatoriai, kurie žaidė žmonių likimais ir
gyvybėmis, kurstė, dengėsi gyvais žmonėmis, neįspėjo apie visą pavojų?
Taip pat noriu pacituoti Algirdo Plūkio knygoje nurodytą A.Butkevičiaus
interviu laikraščiui „Obzor", 2000 metais, Nr.15 (170): žurnalistė
klausia „Sausio įvykiu aukas Jūs planavote?", atsakymas „Taip.";
žurnalistės klausimas „Tai yra Jūs sąmoningai ryžotės šioms aukoms?",
atsakymas A.Butkevičiaus „Taip."; žurnalistės klausimas „Ir Jūs
nejautėte sąžinės graužaties, na... dėl to, kad Jūs žmones iš esmės
žiūrint pakišote?", A.Butkevičiaus atsakymas „Jaučiau. ... Aš tiesiog
žaidžiau aiškiai suvokdamas, kas įvyks, bet aš noriu pasakyt palyginus
su tuo, kas vyko kitose Sąjungos vietose, tai buvo labai mažos aukos.
.... Aš galiu pasakyti ir kitką, šitos aukos sudavė tokį stiprų smūgį
dviem pagrindiniam tarybų valdžios stulpam – armijai ir KGB – įvyko jų
kompromitacija. Aš pasakysiu tiesiai – taip aš planavau šitą."
Be komentarų.
Sausio 13-sios bylos 298-ame tome, puslapiuose 64-67 yra pateiktas
tuometinio VSD pirmininko M. Laurinkaus dokumentas, kurį jis 1991 vasarį
perdavė premjerui Vagnoriui. Tai VSD įrašytas tarybinių kariškių
pokalbis racija. Konkretūs kareiviai tarpusavyje kalbasi, kad į juos
šaudo iš namų, iš gatvių, nuo stogų, ir jie tariasi, kaip reaguoti.
Kodėl tai neištirta, kodėl tai nuleista negirdomis?
Tuo tarpu Lietuvos Gynybos taryba, kaip teigia A. Butkevičius, pasisakė
tik už taikią gynybą - ginklu įsakyta ginti tik parlamentą ir
vyriausybę, jeigu šie objektai bus šturmuojami. Tad kas sulaužė šį
įsakymą?...
Bylose yra dokumentai apie tai, kad tarybiniai kariai tą naktį
konfiskavo iš žmonių 5 Kalašnikovo automatus, pistoletus PM,
sprogstamuosius užtaisus. Kodėl tai nebuvo ištirta iki galo?
Ir pagaliau - kodėl nebuvo nuodugniai tiriamos kiekvienos atskiros
mirties aplinkybės – kas konkrečiai nužudė, kokiu būdu, kada tiksliai?
Visi šie neatsakyti klausimai kabo it Damoklo kardas virš mūsų
visuomenės. Visi jie aptarinėjami virtuvėse, interneto portalų
komentaruose. Žmonės nori žinoti tiesą. Jie jos verti.
Tad kviečiu į SLF partijos būstinę Kaštonų g. 4 visus tuos, kurie turi ką paliudyti.
Galima į juos nekreipti dėmesio. Apsimesti, kaip brežnevinės stagnacijos
laikais, kad problemų nėra. Žinome, kaip nešlovingai baigėsi ta
stagnacija.
SLF - už Lietuvą, už jos valstybingumą, bet prieš melą ir apgaulę, ant
kurio iš dalies pastatytas mūsų valstybės rūmas. Toks rūmas negali būti
tvirtas. Ir mes tai matome šiandien.
Visi gedime sausio 13-osios aukų. Nekaltų žmonių kraujas, nesvarbu kieno
pralietas, visada yra tragedija. Bet tiesą kalbėti reikia, kokia
nemaloni ji bebūtų.
Tarybiniai kareiviai šaudė, ir tai buvo baisus Gorbačiovo (taipogi vakarų statytinis - red.adm) nusikaltimas. Bet, kaip dabar aiškėja, ir saviškiai šaudė į savus.
Kiekvieno pasirinkimas – užmerkti į tai akis ar ne.
PANAŠŪS ĮRAŠAI:
LT RU
2024 | 